Pentagonas mažina JAV brigadas Europoje

Pentagonas praėjusią savaitę sumažino JAV kovinių brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų, taigi sausumos pajėgų lygis grįžo į padėtį, buvusią iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą (Stars and Stripes, Washington Examiner). Po kelių valandų Donaldas Trumpas platformoje „Truth Social“ paskelbė, kad siųs „5 000 papildomų karių į Lenkiją“. Operacinių detalių nepateikta. Pentagonas žurnalistus nukreipė į Baltuosius rūmus, o šie — atgal į socialinio tinklo įrašą (Stars and Stripes). Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pažadą aiškino kaip „Amerikos karių buvimo išlaikymą maždaug dabartiniu lygiu“ (Notes from Poland).

Skirtumas tarp politinės žinutės ir karių skaičiaus tapo viena pagrindinių temų Helsingborge, Švedijoje, kur NATO užsienio reikalų ministrai rengėsi liepą Ankaroje vyksiančiam viršūnių susitikimui.

Pasitraukimo seka

Gegužės 1 d. Trumpas nurodė iš Vokietijos išvesti 5 000 karių. Gegužės 13 d. gynybos sekretorius Pitas Hegsethas atšaukė 4 000 karių šarvuotosios brigados rotaciją į Lenkiją, nors technika jau buvo gabenama, o priešakiniai daliniai — atvykę į vietą (Breaking Defense, Politico). JAV sausumos pajėgų vadovybė Kongresui sakė apie sprendimą sužinojusi tik prieš kelias dienas.

Vėliau pasirodė pranešimų, kad Trumpas skambino Hegsethui reikalaudamas paaiškinimo: esą jis pykęs, kodėl taikiniu pasirinkta Lenkija, o ne mažiau sukalbama sąjungininkė. Po to atsirado „Truth Social“ įrašas apie „5 000 karių į Lenkiją“. Paprasčiausias būdas įvykdyti tokį pažadą būtų atnaujinti ką tik sustabdytą rotaciją.

Bendras JAV rotacinių pajėgų Europoje skaičius, tikėtina, mažėja maždaug 5 000 karių. Vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichas gegužės 19 d. patvirtino šį skaičių ir įspėjo sąjungininkes „neabejotinai tikėtis papildomų perdislokavimų“ (NATO). Pentagonas taip pat tyliai sumažino įsipareigojimus pagal NATO pajėgų modelį — įslaptintą sistemą, kurioje valstybės narės nurodo karo metu aktyvuotinas pajėgas. Kadangi taip apeinamos JAV teisėje nustatytos formalios karių skaičiaus ribos, Kongresas šio sprendimo blokuoti negali (Military Times).

Smūgis tenka Vokietijai

Perdislokavimuose matyti aiškus modelis. Sąjungininkės, bendradarbiavusios su Vašingtonu JAV karinėse operacijose prieš Iraną, pajėgas išlaikė. Tos, kurios prieštaravo, jų neteko. Vokietija, kurios kancleris Friedrichas Merzas viešai kritikavo Trumpo strategiją Irano atžvilgiu, prarado ir dalį karių, ir planuotą sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ dislokavimą. Lenkija, kurios prezidentas Karolis Nawrockis palaiko asmeninį kanalą su Trumpu, sulaukė socialinio tinklo pažado (Der Spiegel).

Berlynas pažeminimą priėmė tyliai. Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pasitraukimą perrėmino kaip įprastą, „lauktą rotaciją“ (Deutschlandfunk). Merzas, viešai siekęs įsigyti 400 JAV gamybos raketų „Tomahawk“, šios temos nebekėlė, kai Vašingtonas nustojo reaguoti į pirkimo prašymą. Dabar Vokietija svarsto bendrą įmonę vietinei sparnuotųjų raketų gamybai (ZDF).

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna Helsingborge išsakė platesnį sąjungininkių nepasitenkinimą: „Viskas, kas susiję su NATO atgrasymu ir pajėgumais, turi vykti koordinuotai“ (Estonian MFA). Jo kritika buvo nukreipta ne prieš naštos pasidalijimą, o prieš sprendimus, priimamus nesikonsultuojant su sąjungininkėmis, kurioms teks jų pasekmės.

Hormuzas, fregatos ir ginklavimosi tempas

Valstybės sekretorius Markas Rubijus Helsingborge pridėjo dar vieną spaudimo tašką: jis įspėjo sąjungininkes ruoštis „planui B“ dėl Hormuzo sąsiaurio, jei Iranas atsisakytų atverti vandens kelią. Klausimą jis pateikė kaip NATO vertės Vašingtonui testą (NATO). Prancūzija tokią prielaidą atmetė. „Šiaurės Atlanto sutartis taikoma Šiaurės Atlantui“, — sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Tai nėra nei jos tikslas, nei tinkamas aljansas Artimųjų Rytų klausimui“ (Iran International).

Europos atsakas pamažu slenka nuo protesto prie pirkimų. Švedija pasirašė sutartį dėl keturių Prancūzijos „Naval Group“ fregatų — didžiausio savo karinio įsigijimo nuo devintojo dešimtmečio (Le Monde, Euronews). Prancūzija išplėtė savo branduolinio atgrasymo skėtį aštuonioms partnerėms, o dvišalės koordinavimo grupės jau veikia su Vokietija, Švedija ir Danija (L'Éventail). Baudžiamaisiais pasitraukimais siekta priversti sąjungininkes paklusti. Praktinis rezultatas kol kas priešingas: jie spartina europinės gynybos kūrimą, kuris ilgainiui gali sumažinti JAV spaudimo svorį.