Pentagonas iš NATO atitraukia povandeninius laivus

JAV informavo NATO sąjungininkes, kad visiškai nebeskirs aljansui povandeninių laivų, trečdaliu mažins naikintuvų įsipareigojimą ir perpus apkarpys strateginių bombonešių rezervą. Skaičius per uždarą pasitarimą NATO būstinėje praėjusią savaitę pateikė Pentagono pasiuntinys Aleksandras Velezas-Greenas (Defense News, El País). Vašingtonas nori, kad europiečiai iki birželio pradžios pateiktų planus, kaip šias spragas užpildyti.

Spraga, kurios Kongresas nepasiekia

Mažinimas vyksta per NATO pajėgų modelį (NFM) — įslaptintą registrą, kuriame valstybės narės iš anksto priskiria karinius pajėgumus trims krizės parengties lygiams. JAV neišveda karių iš Europos. Ji atitraukia formalų pažadą, kad karo atveju atsiųstų pastiprinimą (Stars and Stripes).

Kongresas gali blokuoti pasitraukimą iš NATO sutarties. Jis gali įstatymu nustatyti minimalų JAV karių skaičių Europoje. Tačiau NFM įsipareigojimai priklauso įslaptintai vykdomosios valdžios diskrecijai, kurios nereguliuoja atskiras įstatymas (Military Times). Todėl Pentagonas gali išardyti dalį NATO reagavimo į krizę architektūros be jokio balsavimo Kapitolijuje.

Pokytį stumiantis gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Elbridžas Kolbis kalba tiesiai: Europos sąjungininkės esą „gerokai galingesnės už Rusiją ir turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už savo konvencinę gynybą“ (war.gov). Vašingtono prioritetas — atlaisvinti JAV pajėgumus galimam konfliktui su Kinija.

Ko pinigai nenupirks pakankamai greitai

Tarptautinis strateginių studijų institutas skaičiuoja, kad JAV konvencinių pajėgumų pakeitimas NATO kainuotų apie 1 trln. JAV dolerių per 25 metus (The National News). Kylio institutas artimiausiam laikotarpiui nurodo 50 mlrd. € per metus papildomų koordinuotų išlaidų (Meta-Defense). Vis dėlto sunkiausios spragos susijusios ne su biudžetais, o su technologija ir laiku.

Tik JAV naudoja EA-18G „Growler“ lėktuvus, kurie slopina priešo radarus ir leidžia smogiamiesiems naikintuvams veikti ginčijamoje oro erdvėje. Europa neturi nieko lygiaverčio. Be „Growler“ Europos naikintuvai, veikiantys prieš Rusijos S-400 ir S-500 oro gynybą, susidurtų su radarų tinklais, kurių patys negalėtų patikimai neutralizuoti (RUSI).

Branduoliniai atakos povandeniniai laivai kelia panašią problemą. JAV „Virginia“ klasės laivai gali neribotai ilgai išbūti po vandeniu ir slapta smogti sparnuotosiomis raketomis didesniu nei 1 500 km nuotoliu. Europos dyzeliniai-elektriniai povandeniniai laivai turi iškilti kas 24–72 valandas. Branduolinius atakos povandeninius laivus Europoje turi tik Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, tačiau britų parengtis prasta: 2026 m. kovą operaciškai dislokuotas buvo tik vienas iš penkių „Astute“ klasės laivų (19FortyFive).

Ta pati priklausomybė matoma ir ore. JAV turi daugiau kaip 400 degalų papildymo ore lėktuvų. Visos Europos NATO valstybės kartu — maždaug 50–60 (Defense News).

Trylika Europos valstybių pirko F-35 iš dalies kaip draudimą, kad Vašingtonas liks įsipareigojęs Europos gynybai. Tačiau F-35 kurtas veikti amerikietiškame kovos valdymo tinkle, kurį sudaro AWACS oro radarų lėktuvai, „Growler“ elektroninės kovos platformos ir tankeriai. Be šios ekosistemos Europos F-35 lieka penktosios kartos lėktuvais, veikiančiais be penktosios kartos paramos (RUSI).

Pramonės siena

Europos naikintuvų gamyba 2030 m. pasieks maždaug 72 lėktuvų per metus ribą, skaičiuojant „Eurofighter“, „Rafale“ ir „Gripen“ linijas kartu. IISS vertinimu, Europai reikia dar 400 taktinių kovos lėktuvų. Tai reikštų daugiau kaip penkerius metus gamybos maksimaliu pajėgumu, neeksportuojant nė vieno lėktuvo. Prancūzijos parlamentas patvirtino papildomus 36 mlrd. € karinių išlaidų iki 2030 m. (Le Monde), tačiau „Rafale“ linija jau užpildyta eksporto užsakymais, o Prancūzijos branduoliniai povandeniniai laivai laikomi suvereniais pajėgumais ir NATO bendram fondui nepriskiriami (IFRI).

Spaudimą pirmiausia jaučia arčiausiai Rusijos esančios valstybės. Lenkija gynybai skiria 4,81 % BVP — daugiausia NATO, tačiau neturi povandeninių laivų, o jos F-35 visą pajėgumą pasieks tik 2030 m. (Bankier.pl). Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkanenas padėtį pavadino „rimtu momentu Europai“ (IS.fi).

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pokytį pateikė kaip lauktą: „Visi žinojo, kad tai vyksta“ (NATO). Norvegija ragina pereinamąjį laikotarpį vykdyti „struktūruotai“ (Le Monde). Liepos 7–8 d. Ankaros viršūnių susitikime turėtų būti įformintas naujas naštos pasidalijimo planas. Pažeidžiamumo laikotarpis tęsis bent iki 2030 m.: politinis įsipareigojimas negali pagreitinti povandeninio laivo, kuriam pastatyti reikia dešimtmečio.