Pentagon mažina NATO pastiprinimo pažadus

Septyniasdešimt penkerius metus NATO laikėsi paprasto maino: JAV garantavo Europos gynybą, o Europa priėmė amerikiečių pajėgas. Dabar kariniai planavimo dokumentai šią tvarką ardo dviem kryptimis: JAV kariai fiziškai išvedami iš Europos, kartu mažinami karo meto pastiprinimo įsipareigojimai, kuriais remiasi NATO gynybos planai.

Gegužės 19 d. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichius Aljanso gynybos vadams pareiškė, kad „papildomų perdislokavimų tikrai reikėtų tikėtis“ (Stars and Stripes). Tą pačią savaitę Pentagonas pradėjo formaliai mažinti JAV indėlį į NATO pajėgų modelį, įslaptintą sistemą, nustatančią, kiek karių kiekviena sąjungininkė įsipareigoja skirti karo meto dislokavimui. Tai, remdamasis trimis šaltiniais, pranešė „Reuters“ (Military Times).

Matomoje šio proceso dalyje iš Europos jau išvesta 5 000 karių: atšaukta šarvuotosios brigados rotacija į Lenkiją ir iš Vokietijos išvestas ilgojo nuotolio raketų batalionas (Defense News). Mažiau matoma dalis paliečia patį pajėgų modelį, nuo kurio priklauso, kiek pastiprinimo krizės atveju atvyktų į Europą. 2023 m. Vilniaus viršūnių susitikime patvirtinti NATO regioniniai gynybos planai buvo skaičiuojami pagal konkrečius JAV įsipareigojimus. Be jų planai nebeveikia taip, kaip buvo suprojektuoti.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte šį poslinkį pavadino „tikėtinu“ ir „visiškai teisingu“ (Brussels Signal). Grynkewichius Europos savarankiškumo terminą apibrėžė žodžiais „tikrai iki 2035 m.“ (Breaking Defense). Vadinasi, lieka penkerių–devynerių metų tarpas, kai senoji Europos saugumo garantija jau traukiasi, o jos pakaitalas dar nesukurtas.

Iranas sekina atsargas

2026 m. vasarį pradėtas JAV karas su Iranu, operacija „Epic Fury“, pasak CSIS, sunaudojo 45–80 % kelių kategorijų JAV tiksliųjų šaudmenų atsargų (CSIS). Pentagonas Jungtinei Karalystei, Lenkijai, Estijai, Lietuvai ir Norvegijai pranešė apie „rimtus vėlavimus“ tiekiant HIMARS raketas, NASAMS perėmimo raketas ir „Javelin“ prieštankines raketas (Euromaidanpress). Europa vienu metu netenka ir amerikiečių karių, ir amerikietiškų ginklų.

Vokietija baudžiama, rytinis flangas lieka atviresnis

Didžiausias smūgis teko Vokietijai. Kancleris Friedrichas Merzas viešai kritikavo JAV veiksmus kare su Iranu; teigiama, kad Vokietijos auditorijai jis sakė nenorįs, jog jo vaikai persikeltų į Ameriką. Vašingtonas atsakė išvesdamas 5 000 karių iš Vokietijos teritorijos ir atšaukdamas planuotą sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ dislokavimą. Gegužės 19 d. Merzas pripažino, kad raketų susitarimas faktiškai žlugęs (NTZ).

Gilesnis Vokietijos suvaržymas susijęs ne su pinigais, o su žmonėmis. Bundesveras turi 120 000 aktyviosios tarnybos karių, kai NATO reikalavimas iki 2030 m. siekia apie 280 000. Berlynas 2026 m. gynybai numatė 108 mlrd. €, tačiau vien išlaidos naujų karių nesukuria. Gegužę atlikta apklausa parodė, kad tik 41 % vokiečių JAV vis dar laiko sąjungininke (YouGov).

Rytiniame flange JAV atsitraukimas sąjungininkes suskirstė į skirtingas kategorijas. Lenkija, gynybai skirianti 4,48 % BVP, siuntė pareigūnus konsultuotis su gynybos sekretoriaus pavaduotoju Elbridge’u Colby, doktrinos „NATO 3.0“ autoriumi. Pagal ją įprastinė Europos gynyba priskiriama europiečiams, kad JAV galėtų perkelti pajėgas Kinijos kryptimi (Defence24). Lenkija gavo „pavyzdinės sąjungininkės“ etiketę. Tačiau atšaukta 4 000 karių brigados rotacija vis tiek neįvyks: į Lenkijos uostus atvyko technika, bet ne kariai, kurie turėtų ja naudotis.

Estijos užsienio reikalų ministras JAV sprendimus pavadino „nekoordinuotais“ ir paragino sąjungininkes „skubiai išsiaiškinti motyvus ir tolesnius žingsnius“ (ERR). Rumunija pasirinko kitą kelią: sutiko laikinai priimti JAV įrangą ir sulaukė Vašingtono pagyrų už bazių atvėrimą Irano kampanijos metu.

Liepa Ankaroje

Liepos 7–8 d. Ankaroje vyksiantis NATO vadovų susitikimas parodys, ar pajėgų modelio mažinimas bus įtvirtintas formaliuose Aljanso įsipareigojimuose. Daliniu stabdžiu gali tapti Kongresas. Respublikonų gynybos griežtosios linijos atstovai Ginkluotųjų pajėgų komitetuose pagrasino pasekmėmis, jei Pentagonas Europoje nusileistų žemiau įstatymu nustatytos 76 000 JAV karių ribos (Notus). Tačiau Colby logika, kad Europa turi pati prisiimti įprastinę savo gynybą, o Amerika telktis į Kiniją, atsirado dar prieš Trumpą ir greičiausiai išliktų po jo.

Amerikiečiai traukiasi. Grynkewichius tai patvirtino. Nuo Europos sostinių veiksmų iki 2035 m. priklausys, ar šis tarpas liks planavimo problema, ar taps saugumo krize.