Lenkija perka tris Švedijos povandeninius laivus

Baltijos jūra sekli, šalta ir tankiai išraižyta povandeniniais kabeliais, dujotiekiais bei jutiklių tinklais. Tokiuose uždaruose vandenyse tyliai veikiantis povandeninis laivas keičia saugumo skaičiavimą visoms pakrantės valstybėms.

Birželio 29 d. Lenkija pagal ilgai vilkintą „Orka“ programą pasirašė privalomas sutartis dėl trijų „Saab“ A26 / „Blekinge“ klasės povandeninių laivų. Paketas apima laivus, ginkluotę, įgulų rengimą ir Lenkijoje kuriamus techninės priežiūros pajėgumus. Jo vertė siekia maždaug 47–50 mlrd. Švedijos kronų (apie 4,2 mlrd. €) (Saab, Defense News). Sandoris stiprina atgrasymą Baltijos jūroje. Kartu jis rodo, kur realiai sutelkta Europos gynybos galia: dvišaliuose pramoniniuose ryšiuose, o ne ES institucijose.

Užpildoma keturiasdešimties metų spraga

Lenkijos povandeninių laivų pajėgos buvo susitraukusios iki vieno senstančio laivo ORP „Orzeł“. „Orka“ programa skirta tam, kad šalis neprarastų povandeninės karybos įgūdžių dar prieš atvykstant naujoms platformoms (DW). Pereinamuoju laikotarpiu Švedija įguloms rengti perduos senesnį A17 / „Södermanland“ klasės povandeninį laivą, kol bus statomi A26. Pirmojo laivo pristatymas numatomas apie 2030–2031 m. (CTV, RMF24).

A26 naudoja nuo oro nepriklausomą varymo sistemą, leidžiančią po vandeniu išbūti gerokai ilgiau nei įprastam dyzeliniam-elektriniam laivui. Siauruose Baltijos vandenyse tai reiškia slaptą patruliavimą ir stebėseną prie Karaliaučiaus, Suomijos įlankos ir kritinės energetikos infrastruktūros, įskaitant SGD terminalus bei povandeninius kabelius (n-tv).

Kas laimi ir kas pralaimi

„Saab Kockums“ užsitikrina kelių dešimtmečių darbą Karlskrunos ir Landskrūnos laivų statyklose; Švedijos žiniasklaida sutartį vadino istorine (SVT). Lenkija atkuria povandeninius pajėgumus ir sustiprina rytinio NATO flango valstybės patikimumą. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad sandoris „kokybiškai keičia saugumo padėtį Baltijos jūroje“ (Polsat News).

Aiškiausias pralaimėtojas — TKMS („ThyssenKrupp Marine Systems“), Kylyje įsikūrusi Vokietijos povandeninių laivų gamintoja, siūliusi U212 CD projektą, bet likusi be kontrakto (Zeit). Šis pralaimėjimas Berlynui jautrus ir dėl savų karinio jūrų laivyno problemų: gynybos ministras Borisas Pistoriusas neseniai nutraukė F126 fregatų programą dėl vėlavimų ir augančių sąnaudų (Bundeswehr). Lietuvai ilgainiui svarbiausia didesnis saugumas aplink Klaipėdos SGD terminalą ir povandeninius kabelius, nors Vilnius šiuo metu prioritetą teikia sausumos pajėgoms ir Baltijos gynybos linijai (LRT).

Po vieną nacionalinę sutartį

„Orka“ parodo, kaip Europa iš tikrųjų ginkluojasi: po vieną nacionalinę sutartį. ES priemonės siekia skatinti valstybes pirkti kartu. EDIRPA, programa, kuria remiami bendri bent trijų valstybių narių pirkimai, ir siūloma EDIP, Europos gynybos pramonės programa, turėtų mažinti sąnaudas ir dubliavimą, atsirandantį kiekvienai šaliai perkant atskirai (European Commission). NATO nustato pajėgumų tikslus, bet konkursų nevykdo ir sutarčių nepasirašo (NATO).

Kai priešakinė valstybė susiduria su skubia pajėgumų spraga, ji kreipiasi į dvišalį tiekėją, galintį pristatyti reikiamą įrangą. Tai nereiškia, kad ES instrumentai nesvarbūs. SAFE, nauja ES gynybos paskolų priemonė, gali padėti finansuoti tokius pirkimus, o bendri standartai stumia valstybes prie tarpusavyje suderinamos įrangos. Tačiau platformos pasirinkimas, pereinamasis įgulų rengimas, dešimtmečius trunkanti priežiūra ir modernizavimas po pardavimo lieka nacionaliniai sprendimai.

Kas dar neaišku

Viešai prieinami dokumentai nepatvirtina, ar „Orka“ gaus SAFE finansavimą. Laikinojo povandeninio laivo teisinės sąlygos nepaskelbtos. Pristatymo terminai turi vienų metų paklaidą. Ar Lenkijos žadami techninės priežiūros pajėgumai tikrai bus pastatyti, kol kas pramoninis įsipareigojimas, o ne įvykęs faktas. Patvirtintos Rusijos reakcijos nėra.

Povandeniniai laivai atvyks tik po kelerių metų. Tačiau sutartis jau dabar rodo, kur Europos gynyboje sutelkta sprendimų galia: valstybėse, kurios pasirenka, tiekėjuose, kurie stato, ir dvišaliuose ryšiuose, kurie juda greičiau nei bendros deklaracijos. Kol kas Europos gynybos integracija rašoma ne tiek Briuselio komunikatuose, kiek sutartyse, laivų statyklose ir techninės priežiūros bazėse.