Lenkija spaudžia dėl 4,200 JAV karių

Pentagonui atšaukus planuotą maždaug 4 200 JAV karių rotaciją į Lenkiją, Varšuva pasirinko ne tylų diplomatinį protestą, o spaudimą pačiame Vašingtone. Respublikonų kongresmenai Donas Baconas ir Brianas Fitzpatrickas grasina blokuoti Pentagono finansavimą, jei dislokavimas nebus atkurtas (Politico, RMF24). Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas atskirai susitinka su JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio, siekdamas įtikinti administraciją pakeisti sprendimą. Ginčas dėl vienos brigados parodo platesnę Rytų flango problemą: argumentas, kad JAV šarvuotosios pajėgos Lenkijoje atgraso Rusiją ir daro Baltijos šalių pastiprinimo maršrutus patikimus, remiasi politiniais pažadais, o ne teisinėmis prievolėmis.

Tarp pažado ir garantijos

JAV šarvuotosios pajėgos Lenkijos bazėse, įskaitant Žaganę ir Sventošuvą, rotuojamos nuo 2017 m., tačiau tai rotacinis modelis, o ne nuolatinė įgula (Rzeczpospolita). 2022 m. NATO viršūnių susitikime Madride pažadėta stiprinti rytinę gynybą ir, „kur ir kada reikia“, užtikrinti iki brigados dydžio išaugintas pajėgas. Tačiau Lenkijai nesuteikta teisinė teisė į konkrečią JAV brigadą (NATO). 2020 m. pasirašytas dvišalis Sustiprinto gynybinio bendradarbiavimo susitarimas leidžia JAV pajėgoms veikti iš Lenkijos teritorijos, bet neįpareigoja Vašingtono jas ten laikyti (US State Department).

Būtent šioje spragoje dabar veikia Varšuva. JAV Kongresas negali tiesiogiai nurodyti, kur Pentagonas turi dislokuoti konkrečius dalinius, tačiau gali padaryti jų išvedimą politiškai ir finansiškai brangų. Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatymas, kasmet nustatantis JAV gynybos politiką, ir asignavimų įstatymai suteikia įstatymų leidėjams realių svertų: jie gali reikalauti, kad Pentagonas prieš išvesdamas karius patvirtintų rizikos vertinimus, pateiktų planus komitetams arba netektų lėšų, numatytų išvedimui (CBO). Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Mike’as Rogersas jau viešai apkaltino Pentagono vadovybę apeinant Kongresą priimant sprendimus dėl pajėgų Europoje (The Hill). Varšuvos skaičiavimas paprastas: jei Kongrese atsiras pakankamai sąjungininkų, rotacinį dislokavimą galima įtvirtinti įstatymu dar iki užsidarant kitam biudžeto ciklui.

Kodėl tai svarbu ne tik Varšuvai

Lenkijos darbas su Kongresu — ryškiausia to, kas vyksta visame NATO rytiniame pakraštyje, versija. Vyriausybės stato bazes, kuria vadavietes ir politines priklausomybes, kurios ateityje apsunkintų JAV pasitraukimo paaiškinimą.

Lietuvai JAV šarvuotosios pajėgos Lenkijoje — logistinis jos pačios gynybos ramstis. Suvalkų koridorius, siauras sausumos ruožas tarp Lenkijos ir Lietuvos, įspraustas tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, abi valstybes paverčia viena operacine erdve. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad JAV buvimas Europoje „nepakeičiamas“ (LRT). Kartu Vilnius Rūdninkuose, netoli Lenkijos sienos, stato nuolatinę Vokietijos brigados bazę — antrą atramos tašką, kuris nuo Vašingtono sprendimų nepriklauso (Reuters).

Rumunija renkasi kitą kelią: siūlo infrastruktūrą, kurios Vašingtonui jau reikia. Bukareštas priima Mihailo Kogălniceanu oro bazę ir Deveselu „Aegis Ashore“ priešraketinės gynybos objektą, stebintį balistines grėsmes Juodosios jūros regione (Stirile ProTV, Agerpres). Užuot dirbusi per Kongresą, Rumunija remiasi argumentu, kad jos geografija pernelyg vertinga, kad ją būtų galima palikti nuošalyje.

Vokietija atlieka funkciją, be kurios priešakiniai dislokavimai neveiktų: užnugario logistikos ir vadovavimo centro. Gynybos ministras Borisas Pistoriusas naujas Berlyno atsakomybes NATO rytiniame flange pavadino „signalu Vašingtonui“ (n-tv). Vokietijos ir Nyderlandų korpusas dabar vykdo kasdienį sąjungininkų pajėgų Estijoje ir Latvijoje karinį planavimą, koordinuodamas karių rotacijas, pratybas ir pastiprinimo planus (Deutschlandfunk). Lenkija priima priešakines šarvuotąsias pajėgas, Vokietija organizuoja, kaip jos būtų permestos ir išlaikytos.

Kiek tvirti šie atramos taškai?

Operacinė rizika reali. Plačiai cituojamas RAND Baltijos šalių karo žaidimas parodė, kad NATO reikėtų maždaug septynių brigadų, iš jų trijų sunkiųjų šarvuotųjų, kad būtų sustabdytas greitas Rusijos veržimasis į Baltijos sostines (RAND). Vašingtone esama ir kitokios linijos, siejamos su Pentagono politikos vadovu Elbridge’u Colby: esą atgrasymas gali veikti ir su mažesniu JAV karių skaičiumi, jei europiečiai prisiims didesnę naštos dalį (Baird Maritime).

Ar Bacono ir Fitzpatricko grasinimas dėl finansavimo virs privaloma įstatymo nuostata, ar liks biudžeto įstatymo paraštėje, kol kas neaišku. Tačiau šis epizodas daug pasako apie pačią garantiją. Jei Varšuvai reikia dviejų kongresmenų, kad būtų apsaugota viena brigados rotacija, JAV įsipareigojimas niekada nebuvo toks tvirtas, kaip leido suprasti viršūnių susitikimų komunikatai. Kiekvienas Rytų flango kuriamas atramos taškas — nuo kongresinio spaudimo iki infrastruktūros ir bazės prieigos — yra būdas apeiti faktą, kad pažadas gali būti perrašytas vienu Pentagono memorandumu.