Lenkija stato 10 billion złoty pasienio skydą

Atgrasymas veikia tik tada, kai pažadą galima įvykdyti praktiškai. Sutarties punktui reikia uostų, galinčių iškrauti techniką, tiltų, atlaikančių šarvuotąją techniką, degalų tiekimo į rytus ir šaudmenų atsargų, kurių pakaktų ne tik pirmosioms kovos dienoms. NATO rytiniame pakraštyje valstybės dabar kuria būtent šį fizinį pajėgumą — dar iki krizės, kurioje paaiškėtų, ar Jungtinės Valstijos spėja atvykti laiku (Politico).

Taip formuojasi nevienalytis nacionalinių programų tinklas. Kiekvieną jų lemia geografija, bet visų tikslas panašus: sumažinti skaičių dalykų, kurie pirmąją krizės dieną privalėtų suveikti be klaidų.

Užtvaros, degalai ir Vokietijos koridorius

Ryškiausias pavyzdys — Lenkija. Premjero Donaldo Tusko programa „Rytų skydas“ 2024–2028 m. numato 10 mlrd. zlotų įtvirtinimams, kliūtims, stebėjimo sistemoms ir karinei infrastruktūrai pasienyje su Baltarusija ir Rusija (Reuters, MON). Esmė — pristabdyti puolėją, kol mobilizuojamos Lenkijos pajėgos ir į rytus juda sąjungininkų pastiprinimas.

Varšuva taip pat siekia, kad NATO išplėstų Vidurio Europos vamzdynų sistemą — Aljanso karinį degalų tinklą — Baltijos šalių kryptimi. Šiuolaikinė šarvuotoji technika ir logistikos kolonos juda ne nuo viršūnių susitikimų deklaracijų, o nuo degalų. Kol kas ši plėtra — politinis reikalavimas: prieš pradedant statybas NATO valstybės turėtų susitarti dėl trasos ir finansavimo.

Vokietijai tenka koridoriaus funkcija. Jos „Operationsplan Deutschland“ koordinuoja Bundesverą, civilines institucijas ir infrastruktūros operatorius, kad sąjungininkų pajėgos, degalai ir technika per Vokietijos kelius, geležinkelius bei uostus galėtų judėti į rytus (OPLAN DEU). NATO Jungtinė paramos ir įgalinimo vadavietė Ulme šią tranzito funkciją įtvirtina Aljanso lygmeniu (NATO JSEC).

Berlynas kartu pereina ir prie priešakinių pozicijų. Nuo 2026 m. liepos dvišalis Vokietijos ir Nyderlandų štabas perims NATO sausumos pajėgų, ginančių Estiją ir Latviją, vadovavimą (Zeit). Krizės atveju tai reikštų, kad Vokietijos vadovaujamas štabas valdytų Baltijos šalių sausumos gynybą.

Atskirai Vokietija iki 2027 m. Lietuvoje kuria kovai parengtą brigadą, kurioje turėtų būti iki 5 000 karių. Ribojantis veiksnys — pinigai. Bundesverui skirtas specialusis fondas leido pradėti didelį perginklavimą, tačiau šaudmenys, oro gynyba ir nuolatinis dislokavimas priešakinėse pozicijose reiškia pasikartojančias išlaidas, kurių federalinis biudžetas dar nėra pilnai sugėręs.

Nacionalinis pasirengimas, bendros spragos

Suomija pradeda nuo savarankiškos gynybos prielaidos. Net tapus NATO nare, jos gynybos pajėgos pagrindine užduotimi vadina Suomijos gynybą, o ne laukimą, kol kas nors atvyks gelbėti (Puolustusvoimat). Dvišalis gynybos susitarimas suteikia JAV pajėgoms prieigą prie Suomijos teritorijos kariams, technikai ir pratyboms — taip sumažinamos praktinės kliūtys, jeigu Vašingtonas nuspręstų veikti. Suomijos pareigūnai, tarp jų gynybos ministras Antis Hekanenas, įspėja, kad Jungtinės Valstijos mažina planuotą paramą Europai krizės metu (Yle). Helsinkio atsakas — gynybos sistema, turinti veikti dar iki sąjungininkų atvykimo.

Prancūzija į šį paveikslą įneša biudžetinį svorį. Atnaujintas karinio programavimo įstatymas iki 2030 m. numato padidinti gynybos išlaidas iki 436 mlrd. € (Euronews). Paryžius taip pat atvėrė europinę diskusiją dėl branduolinio atgrasymo, nors sprendimas panaudoti Prancūzijos branduolinį ginklą lieka tik Eliziejaus rūmų kompetencija. Analitikų vertinimu, Europa tebėra priklausoma nuo JAV šaudmenų, žvalgybos, strateginio oro transporto ir degalų papildymo ore pajėgumų (Ifri, Ifri).

Ko šis tinklas nepakeičia

Pačios NATO Strateginėje koncepcijoje nurodyta, kad JAV strateginės branduolinės pajėgos išlieka aukščiausia Aljanso saugumo garantija (NATO). Jokia Europos programa to nepakeičia. Nepakeičia ir už šios garantijos stovinčių pajėgumų: stebėjimo orlaivių, strateginio oro transporto, degalų papildymo ore lėktuvų, priešraketinės gynybos ir tolimojo nuotolio smūgio priemonių. Atlanto taryba prieš būsimą Ankaros viršūnių susitikimą įspėjo, kad rytinio flango atgrasymui dabar reikia pilnų brigadų su išlaikymo atsargomis, o ne simbolinių batalionų, būdingų ankstesnei „pavojaus signalo“ logikai (Atlantic Council).

Europos sandėliai, užtvaros, prieigos susitarimai ir vadavietės šiandien gerokai apčiuopiamesni nei iki 2022 m. Vyriausybės jau gali rodyti konkrečius projektus. Tačiau infrastruktūra be šaudmenų tėra karkasas, o technika be logistikos — sandėlio inventorius. Gynybos ir finansų ministrai dabar sprendžia, ar pasikartojančios išlaidos bus finansuojamos iki 2027–2029 m. intervalo, kai JAV mažinimai gali prasidėti anksčiau, nei Europa bus spėjusi sukurti pakaitinius pajėgumus.