Lenkija siekia nuolatinės JAV bazės

Aukščiausias Lenkijos saugumo pareigūnas teigia, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios kalbėtis dėl nuolatinės karinės bazės Lenkijos teritorijoje. Tačiau viešai matyti kol kas ne Pentagono sprendimas, o derybos ir politiniai signalai. Šis skirtumas svarbus: Varšuva siekia, kad JAV buvimas Lenkijoje iš rotacinio, kurį Vašingtonas gali sustabdyti ar perplanuoti, taptų fizine infrastruktūra, kurią norint atšaukti tektų išmontuoti.

Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartošas Grodeckis, po pokalbių Vašingtone sakęs, kad amerikiečiai laukia konkretaus Lenkijos pasiūlymo dėl nuolatinio dislokavimo, nepateikė nei datos, nei dalinio tipo, nei vietos (RMF24). Pentagone vyksta pajėgų peržiūra (Rzeczpospolita), o „Euronews“ pažymėjo, kad tariamas „žalias šviesoforo signalas“ daugiausia remiasi Lenkijos pareigūnų pareiškimais, nes oficialaus JAV patvirtinimo viešai nematyti (Euronews).

Kodėl rotacija ir nuolatinis buvimas keičia skaičiavimą

Lenkija nepradeda nuo nulio. Baltieji rūmai 2022 m. paskelbė, kad V korpusas, vienas svarbiausių JAV sausumos pajėgų štabų, Lenkijoje turės nuolatinį priešakinį buvimą, o 2023 m. JAV kariuomenė ten aktyvavo garnizoną, atsakingą už logistiką ir bazės aptarnavimą (U.S. Army). Šios struktūros jau veikia.

Dabar Varšuva siekia kito dalyko: nuolat dislokuoto kovinio vieneto su kariais, technika ir amunicijos sandėliais, kurį politiškai būtų sunkiau atšaukti. Skirtumas praktinis. Rotaciniai daliniai atvyksta ribotam laikui, jų pamainos gali vėluoti arba būti atšauktos, kaip nutiko gegužę sustabdžius planuotą šarvuotųjų pajėgų rotaciją (Digi24). Nuolatinė bazė sukuria išlaidas, pastatus, darbo tvarką ir politinę inerciją. Būtent šio įtvirtinimo efekto Varšuva ir siekia.

Rimtas pasiūlymas turėtų apibrėžti kovinį dalinį, jo užduotį, dislokavimo vietą, teisinį statusą ir tai, kas mokėtų už statybas bei išlaikymą. JAV pusėje laikysenos rekomendacijas formuoja Pentagonas, sprendimą priima prezidentas, o finansavimą skiria Kongresas (DoD, U.S. State Department). Nė vienas šių žingsnių viešai dar neįvykęs.

Ko iš tikrųjų reikia kaimynams

Trys rytinio flango valstybės į Lenkijos iniciatyvą žiūri skirtingai. Kiekviena jų parodo ribas, ką lenkiška bazė gali išspręsti, o ko — ne.

Lietuvai svarbiausias klausimas, ar rotaciniai įsipareigojimai išliks po JAV pajėgų peržiūros. Lietuvos ir Estijos konservatoriai viešai kreipėsi į JAV respublikonus, ragindami išlaikyti nuolatinį amerikiečių buvimą Baltijos valstybėse, tuo metu kai Lietuvoje baigėsi daugiau kaip 1 000 JAV karių rotacija (LRT, Digi24). Vilniui svarbu, ar bazė Lenkijoje nukreiptų JAV dėmesį nuo Baltijos šalių, ar taptų modeliu, kurį būtų galima kartoti regione.

Rumunijai Lenkijos bazė būtų papildanti, bet nepakankama priemonė. Rumunijos prezidentas regiono lyderių susitikime Lenkijoje kalbėjo apie atgrasymo stiprinimą visame flange (Euronews România). Tačiau JAV kariai Lenkijoje nesuteikia Rumunijai reikalingų jūrinių, oro gynybos ir stebėjimo pajėgumų Juodojoje jūroje. Bukareštui Lenkijos spaudimas naudingas, bet kartu primena, kad investuoti teks atskirai.

Vokietija kelia praktinį klausimą. JAV kariams Lenkijoje vis tiek reikės Vokietijos uostų, geležinkelių, kuro maršrutų ir apsaugotų tiekimo sandėlių. NATO Jungtinė paramos ir įgalinimo vadavietė Ulme koordinuoja šią užnugario logistiką (NATO JSEC). Berlynas atgrasymo logiką priima, bet pokalbį nuosekliai stumia link tranzito pajėgumų ir infrastruktūros už fronto linijos (Zeit).

Trūkstama dokumentų grandinė

Stipriausias argumentas už nuolatinį buvimą — klausimas, ar Rusija tikėtų, kad JAV kariai liktų ir kautųsi. Priešakinėse pozicijose nuolat dislokuotos pajėgos sukuria politinį „užkardos“ efektą, kurio rotaciniai daliniai neturi (RAND). Stipriausias argumentas atsargumui — tai, kad „nuolatinė bazė“ viešuose dokumentuose kol kas neapibrėžta. Nėra pasirašyto dvišalio teksto, įvardyto kovinio dalinio, JAV biudžeto eilutės ar Kongreso skirtų lėšų bazės statybai.

Reikia stebėti penkis dalykus: oficialų rašytinį Lenkijos pasiūlymą, Pentagono atsakymą, galimus 2020 m. Sustiprinto gynybinio bendradarbiavimo susitarimo, reglamentuojančio JAV prieigą prie Lenkijos objektų, pakeitimus, JAV Kongreso asignavimus ir tai, ar NATO šį žingsnį įrėmins kaip viso Aljanso dislokavimo sprendimą, ar paliks jį dvišaliu Vašingtono ir Varšuvos susitarimu. Kol šių elementų nėra, Varšuva kelia rimtą prašymą. Vašingtonas į jį dar neatsakė.