Lenkija ir Rumunija varžosi dėl iš Vokietijos išvedamų 5,000 JAV karių

Transatlantinis saugumo susitarimas eižėja nevienodai, priklausomai nuo šalies. Vašingtonui nusprendus išvesti 5 000 karių iš Vokietijos ir atšaukti brigados rotaciją į Lenkiją, Europoje prasidėjo ne bendras atsakas, o konkurencija dėl JAV dėmesio: vyriausybės atskirai siekia amerikiečių palankumo, nors jų visuomenėse parama tokiam saugumo modeliui silpsta.

Varžybos dėl amerikiečių karių

Lenkija ir Rumunija abi siekia, kad išvedami JAV kariai būtų dislokuoti jų teritorijoje. Gegužės 13 d. Bukarešto devyneto, NATO rytinio flango valstybių koordinavimo formato, susitikime Rumunijos prezidentas Nikušoras Danas pareiškė, kad jo šalis nori „kuo daugiau amerikiečių karių“ (Agerpres). Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis atsakė panašiai: „Lenkija pasirengusi priimti šiuos karius“ (Brussels Signal). Bendro pasiūlymo nėra. „Eurasia Review“ analizėje įspėjama, kad tokia dvišalė konkurencija gali būti „pražūtinga Rytinio flango įvaizdžiui“ (Eurasia Review).

Pentagonas dar nenusprendė, kur šie kariai bus perkelti ir ar jie apskritai liks Europoje. Vienas pareigūnas žurnalistams sakė, kad galutinis paskirstymas nepatvirtintas (Digi24). Į B9 susitikimą Vašingtonas atsiuntė tik sekretoriaus pavaduotoją, o ne kabineto lygio pareigūną. Signalas aiškus: dabartinei JAV administracijai dvišaliai sandoriai svarbesni už daugiašalius formatus.

Vokietijos raketų spraga

Berlynas atsidūręs kitokioje padėtyje. Kanclerio Frydricho Merzo vyriausybė dar pernai liepą pateikė oficialų prašymą įsigyti 400 „Tomahawk“ raketų. Po dešimties mėnesių Pentagonas į jį neatsakė. Gynybos valstybės sekretorius Miuleris nepatvirtino net to, ar Vašingtonas apskritai pripažino gavęs laišką (Defense News).

Atskirai, gegužės 18 d., Valstybės departamentas patvirtino galimą 11,9 mlrd. JAV dolerių vertės karinių jūrų pajėgų kovinių sistemų paketą Vokietijai: radarų ir ugnies valdymo sistemas (Ground News). Šie du pirkimų procesai nesusiję ir juda skirtingu biurokratiniu tempu. Vis dėlto kontrastas akivaizdus: milijardinė jūrinių elektronikos sistemų sutartis pajudėjo, o strateginės raketos, kurių Berlynas iš tikrųjų prašė, tebėra be atsakymo.

Vokietijos atsarginis kelias – ELSA, Europos tolimojo nuotolio smūgio programa, plėtojama kartu su Jungtine Karalyste. Paklausti, ar ji galėtų duoti rezultatų iki 2030 m., pareigūnai neįsipareigojo. Analitikų vertinimu, ELSA gali tapti „politiniu prekės ženklu, pirkimų klubu arba tikra Europos gynybos struktūra“, nes jos valdymas dar neapibrėžtas (ESUT).

Lūžiai vyriausybių viduje

Kova dėl JAV palankumo skaldo ir pačias nacionalines vyriausybes.

Lenkijoje prezidentas K. Navrockis gegužės 3 d. Donaldui Trumpui pasakė, kad Lenkija priimtų išvedamus karius. Premjeras Donaldas Tuskas apkaltino K. Navrockį „purvo drabstymu ant savo šalies“, nes šis esą leido suprasti, kad vyriausybė nesusitvarko saugumo srityje (Rzeczpospolita). Nacionalinio saugumo biuras atskleidė iš Gynybos ministerijos iš anksto negavęs informacijos apie rotacijos atšaukimą (Radio ZET). Lenkijos kohabitacija, kai prezidentas ir premjeras priklauso konkuruojančioms politinėms stovykloms, tampa saugumo politikos rizika.

Italijoje skilimas eina tarp gynybos ir ekonomikos ministerijų. Gynybos ministras Gvidas Krosetas siekia įvykdyti NATO išlaidų tikslus, o ekonomikos ministras Džankarlas Džordžetis tvirtina, kad pirmiausia reikia spręsti energijos sąskaitų klausimą (Askanews). Šis biudžeto ginčas vyksta visuomenėje, kuri vis labiau nusisuka nuo aljanso. Italų pasitikėjimas D. Trumpo Amerika, kaip rodo kelių Europos leidinių aprašytos apklausos, nukrito iki 17 % ir dabar mažesnis nei pasitikėjimas Kinija ar Rusija (L'Unità, Euractiv).

Vengrija vienintelė atsisakė pasirašyti bendrą B9 deklaraciją, kurioje Rusija įvardyta kaip „reikšmingiausia ir tiesioginė grėsmė sąjungininkų saugumui“. Budapešto išnašoje nurodyta, kad sprendimą vėliau priims „būsimoji Vengrijos vyriausybė“ (Norwegian Government). Naujoji „Tisza“ vyriausybė žada būti „vertinama Vakarų sąjungininkė“, bet toliau vengia konkrečių įsipareigojimų: nei ginklų Ukrainai, nei dalyvavimo ES bendrame skolinimesi gynybai (Világgazdaság).

Dar neatėjęs išbandymas

Liepos mėnesį Ankaroje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas parodys, ar iš Vokietijos išvedami JAV kariai liks Europoje, ar grįš namo. Tačiau didesnis klausimas nusikels toliau. Kelios sąjungininkių vyriausybės jau svarsto 4–5 % BVP siekiančius gynybos biudžetus. Nė viena jų dar nėra stojusi prieš rinkėjus aiškindama, kokios socialinės programos bus mažinamos tam finansuoti. Bandymas išsaugoti aljansą per tarpusavio konkurenciją jį silpnina iš vidaus, o rinkėjų akistata su šių sprendimų kaina dar tik prasidės.