Rekordinis Rusijos naftos eksportas slepia degalų krizę

Ukrainos dronų smūgiai sunaikino daugiau kaip penktadalį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, o degalų trūkumas jau fiksuojamas 55 iš 83 Rusijos regionų. Vis dėlto žaliavinės naftos krovos apimtys Rusijos vakariniuose uostuose birželį artėja prie rekordo — maždaug 2,7–2,8 mln. barelių per parą. Iš šalies išvežama daugiau naftos nei bet kada, nors patys rusai stovi eilėse prie benzino.

Paaiškinimas slypi pačiame perdirbimo procese. Naftos perdirbimo gamykla žaliavinę naftą paverčia kasdien naudojamais degalais: benzinu, dyzelinu, aviaciniu kuru. Ukraina nesiekia sustabdyti Rusijos naftos gavybos. Ji taikosi į gebėjimą tą naftą paversti vidaus rinkai ir kariuomenei tinkamu produktu. Žaliava, kurios nebeįmanoma perdirbti šalies viduje, nukreipiama į eksporto terminalus, todėl jūrinės siuntos didėja tuo pat metu, kai degalinėse trūksta degalų (Tagesspiegel).

Maskvos naftos perdirbimo gamykla rodo šio smūgio mastą. 2024 m. ji perdirbo apie 11,6 mln. tonų žaliavinės naftos, o dabar, kaip pranešama, neveiks kelis mėnesius (Focus). Sustabdžius vieną didelę gamyklą, vidaus rinka iš karto netenka ir benzino, ir dyzelino. Benzino gamyba Rusijoje sumažėjo iki maždaug 90 000 tonų per parą, tai yra maždaug ketvirtadaliu mažiau nei birželio paros vidurkis. Prastėja ir to, ką Rusija dar pajėgia pagaminti, kokybė. Lenkijos šaltinių duomenimis, skubos tvarka leidžiama pereiti nuo „Euro 5“ prie „Euro 3“ degalų standarto, vadinasi, prie taršesnių degalų su didesniu sieros kiekiu, nes aukštesnės specifikacijos produkcija nebepadengia paklausos (Business Insider Polska, Money.pl).

Kas moka Rusijos viduje

Pirmiausia spaudimą pajuto vartotojai ir ūkininkai. Krymas birželio 21 d. sustabdė degalų pardavimą privatiems asmenims. Irkutske valdžia nustatė litrų limitus vienam automobiliui, uždraudė pirkti degalus į kanistrus ir pirmenybę suteikė skubiosioms tarnyboms bei žemės ūkiui (Devdiscourse/Reuters). Vladimiras Putinas pripažino, kad prieš derliaus nuėmimą būtina užtikrinti degalų tiekimą (Rzeczpospolita). Tatarstano žemės ūkio ministras ūkininkams patarė sukaupti degalų atsargų dešimčiai dienų ar dviem savaitėms (The Moscow Times).

Biudžetui tai taip pat tampa brangu. Rusija moka naftos perdirbėjams vadinamąsias „dempferio“ išmokas — subsidijas, skirtas vidaus degalų kainoms stabilizuoti. Vien gegužę jos išaugo iki 204 mlrd. rublių. Subsidijų sąskaita didėja tuo metu, kai valstybės pajamos silpsta: sausį–gegužę pajamos iš naftos ir dujų buvo 30 % mažesnės nei prieš metus, o federalinio biudžeto deficitas pasiekė 6,0 trln. rublių (KSE Chartbook). Perdirbimo gamyklų pažeidimai keičia ir eksporto struktūrą: mažiau išvežama dyzelino bei benzino, kurių vertė didesnė dėl perdirbimo sukuriamos pridėtinės vertės, ir daugiau žaliavinės naftos, už kurią gaunama mažiau už barelį.

Rusijos kariuomenė trūkumą veikiausiai pajus paskutinė, nes kariniams vartotojams teikiama pirmenybė. Lenkijos analitikai pabrėžia, kad teiginiai apie tiesioginį degalų badą fronte kol kas tėra hipotezė, o ne nustatytas faktas (Onet).

Europos problema — politinė, ne degalinėse

Europos vairuotojams tiesioginis kainų poveikis kol kas atrodo ribotas. Didesni rusiškos žaliavinės naftos srautai pasaulio rinkose net galėtų šiek tiek mažinti naftos kainas (Tagesschau). Tikroji problema glūdi ES sankcijų priėmimo mechanizme.

Vienintelė didelė Bulgarijos naftos perdirbimo gamykla — su „Lukoil“ siejama „Neftochim“ gamykla Burgase — tiekia apie 60 % šalies degalų. Sofija šią priklausomybę dabar naudoja spaudimui prieš siūlomą 21-ąjį ES sankcijų paketą, kuriuo būtų griežtinami apribojimai su Rusija susijusiai nuosavybei. Bulgarijos užsienio reikalų ministras šią poziciją vadina „išlygomis“, o ne formaliu veto, bet energetinis argumentas jau formuoja derybų eigą (BNR News, Euronews).

Vengrijos priklausomybė — ne vien logistinė, bet ir pelninga. Jos naftos perdirbėja MOL perka su nuolaida parduodamą rusišką „Urals“ naftą, o galutinių produktų kainas sieja su pasauliniu „Brent“ etalonu, pasilikdama skirtumą. Budapeštas aplink šį skirtumą sukūrė viršpelnio mokestį (24.hu). Griežtesnės sankcijos, sumažinusios „Urals“ nuolaidą, naikintų ir MOL maržą, ir dalį vyriausybės mokestinės bazės.

Tuo pat metu KSE skaičiavimu, vien balandį 192 šešėlinio laivyno tanklaiviai gabeno rusišką žaliavinę naftą arba naftos produktus. Ukrainos smūgiai ir ES sankcijos veikia skirtingas tos pačios naftos grandinės dalis. Smūgiai kuria fizinį trūkumą Rusijos viduje. Sankcijos bando riboti pajamas, kurias Rusija gauna už tai, ką dar eksportuoja. Tačiau kol valstybės narės derasi dėl priklausomybės nuo sausumoje veikiančių perdirbimo gamyklų, o šešėliniai tanklaiviai juda jūroje, nė vienas instrumentas neveikia iki galo.