Rheinmetall perima DOK-ING kontrolę

„Rheinmetall“ įgijo 51 % kontrolę DOK-ING, Kroatijos bendrovės, specializuojančiosios nepilotuojamų antžeminių sistemų ir išminavimo robotų srityje (Hrvatski izvoznici, Rheinmetall). Daugumos akcijų paketas paprastai reiškia valdybos kontrolę, strateginės krypties nustatymą ir lemiamą įtaką eksporto politikai. Zagrebas sandorį pristatė kaip „Europos nepilotuojamų sistemų centro“ pradžią, tačiau 51 ir 49 % akcijų santykis sprendžiamąjį balsą palieka „Rheinmetall“. Viešai prieinamų duomenų, kokios apsaugos priemonės ribotų šią kontrolę, kol kas nematyti.

Ką perėmė „Rheinmetall“

Pagrindinis DOK-ING produktas — „Komodo“, sunkioji hibridinė platforma, sukurta kaip modulinė bazė ugnies paramai, žvalgybai, logistikai ir išminavimui (Biz Srbija). Bendrovės įkūrėjas Vjekoslavas Majetičius išlaikė 49 % akcijų. Naujoji įmonė, pervadinta „Rheinmetall Unmanned Vehicles“ ir įsikūrusi Zagrebe, šį pajėgumą įtraukia į platesnę „Rheinmetall“ produktų šeimą, apimančią šarvuotąją techniką, šaudmenis ir oro gynybos sistemas. Kitaip tariant, Kroatijos technologija integruojama į Vokietijos koncerno struktūrą.

Zagrebe vykusiame pristatyme „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris žadėjo nuolatines investicijas (tportal.hr). Jo teigimu, „Rheinmetall“ mažiausiai padvigubins ankstesnes DOK-ING pajamas ir sukurs naujų darbo vietų. Kroatijos žiniasklaida skelbė ir apie planuojamas šimtų milijonų eurų investicijas, tačiau šių skaičių nepatvirtina nei „Rheinmetall“ paskelbti dokumentai, nei nepriklausomas vertinimas (Jutarnji list).

Regioninė tiekimo grandinė vienose rankose

DOK-ING įsigijimą vertinant greta jau turimų „Rheinmetall“ pozicijų regione, atskiri kontraktai pradeda atrodyti kaip vienos bendrovės valdoma tiekimo grandinė. Rumunijoje „Rheinmetall“ užsitikrino paketą, apimantį transporto priemones, oro gynybą ir šaudmenis; jo vertė nurodoma apie 5,7 mlrd. €, o tiekimas numatytas iki 2028–2030 m. (DefenseRomania). Vien oro gynybos dalis viršija 1,4 mlrd. € (Adevărul).

Pridėjus Kroatijoje veikiančią nepilotuojamų antžeminių sistemų dukterinę bendrovę, būsimi pirkimai natūraliai juda jau nutiestu keliu. Mechanizmas konkretus: mokymo programos, techninės priežiūros sutartys, atsarginės dalys, programinės įrangos atnaujinimai ir sertifikavimo standartai vis labiau pririša pirkėją prie esamo tiekėjo. Norint keisti tiekėją, reikėtų iš naujo mokyti įgulas, perdėlioti logistiką ir iš naujo sertifikuoti sąveikumą. Kiekviena sutartis didina kito sprendimo pakeitimo kainą. Taip gynybos pramonėje susiformuoja priklausomybė nuo tiekėjo.

Italija derėjosi tvirčiau

Ryškiausiai Kroatijos poziciją parodo Italijos susitarimas su ta pačia bendrove. Kai Romos nacionalinė gynybos pramonės lyderė „Leonardo“ sudarė partnerystę su „Rheinmetall“ dėl sausumos technikos, ji išsiderėjo 50 ir 50 % bendrą įmonę, teisiškai registruotą Romoje ir operatyviai veikiančią La Specijoje, o 60 % gamybos veiklos planuojama vykdyti Italijoje (Leonardo). Kroatijos atveju susitarta dėl 51 ir 49 % struktūros „Rheinmetall“ naudai, viešai nepaskelbus nei minimalaus darbų pasidalijimo Kroatijoje, nei eksporto kontrolės saugiklių.

Italija į derybas atsivedė nacionalinę čempionę, turinčią gamybos linijas ir politinį svorį Briuselyje. Kroatija turėjo specializuotą bendrovę ir skubos veiksnį. Sandorio sąlygos atspindi šį derybinės galios skirtumą. Bendros įmonės, kuriose nė viena pusė neturi visiškos kontrolės, juda lėčiau. Toks pavyzdys — Prancūzijos ir Vokietijos sausumos sistemų grupė KNDS, kurios planuotas akcijų listingavimas neseniai atidėtas kilus abejonių dėl pramoninių pajėgumų didinimo (Zonebourse). Daugumos paketo perėmimai uždaromi greičiau.

Kas Kroatijai turi atsakyti

Viešai prieinami duomenys paaiškina, kodėl „Rheinmetall“ norėjo DOK-ING. Jie neatsako į klausimą, ar bendrovės intelektinė nuosavybė iš esmės liks Kroatijoje ir kur bus priimami eksporto sprendimai — Zagrebe ar Diuseldorfe. Cituotuose šaltiniuose nematyti viešų įrodymų apie Kroatijoje atliktą tiesioginių užsienio investicijų patikrą, t. y. procedūrą, kai valstybė vertina užsienio kontrolę strateginėse įmonėse, taip pat apie parlamentinius svarstymus ar konkurencinę sandorio peržiūrą (Rheinmetall).

Europoje gynybos išlaidos didėja. Valstybės, neturinčios stambios nacionalinės gynybos pramonės lyderės, kiekviename tokiame sandoryje susiduria su sunkesne to paties pasirinkimo versija: integruotis į vienos bendrovės gamybos ir priežiūros tinklą arba išsiderėti saugiklius, leidžiančius vietoje išlaikyti kontrolę, kas gaminama, kam parduodama ir kas eksportuojama. Kroatijos vyriausybė gina Europos centro etiketę. Ji dar neparodė saugiklių, kurie šią etiketę paverstų turiniu.