Reino krovinių gabenimas pabrango keturgubai

Rugsėjo 13 d. vakare Kaubo vandens matavimo stotis rodė maždaug 28 cm (WSV/Pegelonline). Ties Kaubu susiaurėjęs Vidurinis Reinas – svarbiausia intensyviausiai naudojamo Europos vidaus vandens kelio vieta, pagal kurią vertinamos laivybos sąlygos. Tačiau šis rodmuo nereiškia tikrojo upės gylio: pridėjus žemiau atskaitos taško prižiūrimo farvaterio gylį, laivybai tinkamas vandens sluoksnis siekė apie 138–141 cm (ELWIS). Tokiomis sąlygomis baržos gali gabenti tik dalį įprasto krovinio. Tam pačiam kiekiui pervežti reikia daugiau reisų, todėl didėja kiekvienos tonos transportavimo kaina.

Rugsėjo 11 d. tonos degalų gabenimas iš Roterdamo į Karlsrūhę kainavo 165–170 € – beveik keturis kartus daugiau nei birželio pabaigoje, kai kaina siekė apie 45 € (UkrAgroConsult, Reuters/Zonebourse). Tai jau trečias didelis Reino laivybos sutrikimas dėl sausros per aštuonerius metus – ankstesni fiksuoti 2018 ir 2022 m. (DW). Kaskart srautą riboja ta pati siaura koridoriaus vieta, tačiau ekonominiai padariniai priklauso nuo įmonių turimų atsargų, fiksuotos kainos sutarčių ir laisvų geležinkelių bei kelių transporto pajėgumų.

Dešimt dienų atokvėpio ir naujas kritimas iki rekordinių žemumų

Rugpjūčio pabaigoje palijus Kaubo stoties rodmuo trumpam pakilo iki maždaug 60 cm, o krovinių gabenimo kaina sumažėjo iki 100–110 € (Reuters/gCaptain). Pagerėjimas truko apie dešimt dienų. Rugsėjo 12 d. rodmuo jau buvo nukritęs iki 19 cm ir priartėjo prie rugpjūčio 17 d. užfiksuoto visų laikų minimumo – 5 cm (Tagesschau, Netz-Trends). Oficialiose prognozėse numatytas tik nedidelis pakilimas iki 33–36 cm, tad įprasta baržų apkrova vis tiek liktų neįmanoma (ELWIS prognozė).

Rugpjūtį Nyderlandų vidaus laivais pervežtų krovinių svoris buvo 18,8 % mažesnis nei prieš metus, o bendras jų kiekis – mažiausias per penkiolika rugpjūčių (CBS). CMA CGM kroviniams, per Beniliukso vidaus transporto tinklą gabenamiems į Vokietiją, Šveicariją ir Prancūziją, nustatė skubos priemoką – 75 € už konteinerį (AJOT). Hapag-Lloyd netrukus įvedė 50 € už konteinerį priemoką kroviniams, siunčiamiems į Vidurio Europą (Container News).

Nuo Roterdamo iki Bazelio kaupiasi vis didesnės sąnaudos

Didžiausi nuostoliai tenka koridoriaus gale veikiančioms įmonėms. BASF generalinis direktorius Markusas Kamiethas rugpjūtį pripažino, kad bendrovė nebegalinti visiškai įvykdyti kai kurių chemijos produktų tiekimo įsipareigojimų, nors poveikis pelnui tuo metu dar nebuvęs reikšmingas (Investing.com). Chemijos pramonė priklausoma nuo baržomis gabenamų skystų žaliavų, kurias sunku perkelti į sunkvežimius, todėl žemas vandens lygis Liudvigshafeno gamyklas paveikia anksčiau nei Duisburgo plieno gamintojus.

Ryškiausiai kainos reaguoja prie Reino transporto koridoriaus pabaigos esančioje ir priėjimo prie jūros neturinčioje Šveicarijoje. Teigiama, kad tonos krovinio gabenimas iš Roterdamo į Bazelį pabrango iki maždaug 240 CHF, nors įprastai kainuoja 22–28 CHF. Šveicarijos naujienų agentūros AWP vertinimu, sutrikusi laivyba Reinu prie šalies degalų kainos pridėjo apie 0,12–0,16 CHF už litrą (Schweizer Bauer/AWP). Mažmeninės prekybos duomenys kol kas nepatvirtina, ar visas šis pabrangimas jau pasiekė degalinių kainas.

Traukiniai ir sunkvežimiai trūkstamų pajėgumų nepakeis

Dalį krovinių gali perimti geležinkeliai. Kombiverkehr lygiagrečiai Reinui einančiuose maršrutuose pasiūlė apie 2 000 TEU per savaitę; TEU – standartinis konteinerių talpos matas, atitinkantis vieną dvidešimties pėdų konteinerį (Eurotransport). DB Cargo paskelbė galinti skirti dar 300 vagonų (Verkehrsrundschau). Vis dėlto geležinkelių ir kelių transportas gali tik sušvelninti sutrikimą, o ne pakeisti laivybą. Pramonės vertinimu, trūkstami upių transporto pajėgumai prilygsta maždaug 250 000 sunkvežimių reisų per mėnesį (Ingenieur.de).

Kylio instituto ekonomistas Stefanas Koothsas apskaičiavo, kad užsitęsęs sutrikimas galėtų sumažinti pagamintos produkcijos vertę 1–2 mlrd. €, o Vokietijos BVP augimą trečiąjį ketvirtį – 0,1–0,2 procentinio punkto (Die Zeit, DW). Tai prognozės, o ne jau išmatuoti nuostoliai. Orientyrą suteikia 2018 m.: žemam vandens lygiui užsitęsus ir įmonėms išnaudojus turėtas atsargas, BASF pelnas sumažėjo maždaug 250 mln. €, o Bundesbank vertinimu, Vokietijos BVP augimas du ketvirčius iš eilės buvo po 0,1 procentinio punkto mažesnis (Bundesbank, BASF 2018 m. ataskaita).

Žemas vandens lygis Reino krovinių gabenimo kainą jau padidino kelis kartus. Ar pabrangimas virs platesniu gamybos nuosmukiu, priklausys nuo to, ar upė atsigaus anksčiau, nei įmonės išnaudos atsargas ir alternatyvaus transporto galimybes. 2026 m. Kaubo stoties rodmenys nukrito žemiau nei 2018 m., tačiau ekonominių nuostolių mastą lems ne pats vandens lygis, o sutrikimo trukmė.