Rumunija rado dar penkis sprogstamuosius dronus

Rumunijos gynybos ministras Radu Miruța pranešė apie dar penkis atvejus, kai jūroje rastos dronų nuolaužos buvo sunaikintos, dalis jų — vis dar su veikiančiais sprogmenimis. Kaip skelbia Pressonline, šis pranešimas keičia birželį Konstancos uoste įvykusio sprogimo vertinimą: tai nebe vien pavienis incidentas, o pasikartojanti rizika ES ir NATO pietrytiniame flange. Rumunijos tarnyboms tenka rasti objektą, įvertinti, ar jis gali sprogti, saugiai jį sunaikinti ir nustatyti, ar į procesą būtina įtraukti Kyjivą. Visa tai reikia padaryti taip, kad dreifuojantis ginklas nevirstų Aljanso krize.

Kaip Konstanca tapo modeliu

Birželio sprogimas parodė veiksmų seką. Ukrainos jūrinis dronas pasiekė Konstancos uostą ir detonavo. Ukraina Bukareštą įspėjo likus maždaug 10–15 minučių iki sprogimo, o vėliau incidentą pavadino pavieniu atveju. Kyjivo aiškinimu, kontrolė virš keturių netoli Sevastopolio paleistų „Sargan-3000“ dronų buvo prarasta dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių (Agerpres, Romania Observer). Bukareštas į tai atsakė dvišaliu protokolu: R. Miruța oficialiai paprašė Ukrainos programuoti Juodojoje jūroje paleidžiamus dronus taip, kad šie susinaikintų dar prieš patekdami į Rumunijos teritorinius vandenis (BTA). Birželio pabaigoje gynybos specialistai netoli Račelu, Tulčos apskrityje, rado drono fragmentų su sprogstamuoju užtaisu ir atliko kontroliuojamą sunaikinimą (Agerpres).

Svarbu tai, kas praktiškai valdo tokius objektus. Tiesioginę grėsmę tvarko Rumunijos pakrančių apsauga ir sprogmenų neutralizavimo komandos. NATO ir ES suteikia atgrasymo, konsultacijų ir diplomatinio svorio, bet pirmosios išminavimo grupės nesiunčia. Tai daro Rumunija. Bukareštas neaktyvavo Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnio, leidžiančio sąjungininkei prašyti viso Aljanso konsultacijų, kai ji jaučiasi grėsmėje, o NATO Šiaurės Atlanto Taryba dėl šių incidentų nešaukė skubaus posėdžio (NATO). Tai sąmoningas pasirinkimas. Prezidentas Nicușoras Danas platesnę atsakomybę už karą priskyrė Maskvai, tačiau Ukrainos dronų kryptį traktavo kaip techninio suderinimo problemą, o ne kaip išpuolį prieš Rumuniją (Moldova1). Bukareštas sąmoningai laiko problemą žemiau formalios NATO krizės politikos slenksčio.

Regioniniai mechanizmai, nacionalinės sąskaitos

Stipriausias institucinis atsakas kol kas regioninis. Liepos 8 d. Rumunija, Bulgarija ir Turkija išplėtė nuo 2024 m. liepos veikiančios Juodosios jūros minų paieškos ir neutralizavimo grupės mandatą: šalia tradicinio minų šalinimo įtraukiama ir kritinės povandeninės infrastruktūros apsauga (Agerpres, BNR). Vadovavimas grupei kas šešis mėnesius rotuoja tarp trijų valstybių. Darbo jai netrūksta: BNR cituojamais Bulgarijos duomenimis, nuo 2024 m. Juodosios jūros prekybos keliuose neutralizuota daugiau kaip 150 dreifuojančių minų. Dronų nuolaužos ir jūriniai dronai dabar įtraukiami į tą pačią operacinę logiką kaip ir senesnės minų grėsmės.

Tačiau ši grupė kartu parodo ir kaštų struktūrą. Bendras biudžetas viešai nepatvirtintas. Bulgarija planuoja įsigyti septynis minų paieškos ir neutralizavimo laivus, kad galėtų įnešti savo dalį, vadinasi, kiekviena valstybė finansuoja savo pajėgumus, o ne naudojasi bendru fondu (24 Chasa). Be to, skrendantis dronas pirmiausia oro gynybos problema, ir tik vėliau — vandenyje plūduriuojančios nuolaužos. Trišalė grupė objektą perima tik tada, kai oro gynybos grandinė jo nesustabdė arba leido jam praeiti.

Per brangus perėmimas

Rumunijos padėtis — vietinis platesnės Europos problemos variantas. Siųsti du naikintuvus vienam pigiam dronui perimti gali kainuoti daugiau nei pats dronas, rodo su NATO siejama analizė, apie kurią pranešė Euronews. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pristatė planus per penkerius metus skirti daugiau kaip 40 mlrd. JAV dolerių sąjungininkų kovos su dronais investicijoms (Deutschlandfunk), o Rumunija prisijungė prie naujos NATO iniciatyvos „Drone Edge“ (Agerpres). Pinigai žadami. Kitas klausimas — ar jie virs jutikliais, trikdymo priemonėmis ir sluoksniuota gynyba anksčiau, nei kitas objektas bus išplautas į krantą.

Juodoji jūra kol kas netapo laivybos krize, prilygstančia Raudonajai jūrai, kur išpuoliai prieš krovininius laivus didina karo rizikos draudimo įmokas ir keičia maršrutus. Graikijos ir Bulgarijos tyrimai nerado įrodymų, kad Rumunijos incidentai būtų padidinę draudimo kainas ar pakeitę komercinius kelius. Grėsmė kol kas institucinė: ji susijusi su navigacijos sauga ir infrastruktūros apsauga, bet dar netapo rinkos trikdžiu.

Rumunija prisiima pirmojo atsako naštą dėl pilkosios zonos jūrinės grėsmės, kurią sąjungininkų struktūros gali aptarti, finansuoti ir atgrasyti, bet kol kas negali sustabdyti sąlyčio vietoje. Dvišaliai protokolai su Kyjivu, trišalė minų neutralizavimo grupė ir NATO investicijų pažadai — atsakymai į šią spragą. Nė vienas jos neuždaro.