Rumunijai – dvi savaitės dėl integralumo įstatymo

Europos Komisija paprašė Rumunijos paaiškinti, kaip ginčijama naujo vientisumo įstatymo nuostata dera su trimis ES teisės principais: ar šalis netaiko sankcijos už ankstesnį elgesį atgaline data, ar sankcija proporcinga pažeidimui ir ar pareigas einantys asmenys galėjo numatyti tokias pasekmes. Rugsėjo 2 d. Komisijos Teisingumo generalinio direktorato išsiųstas prašymas Bukareštui palieka dvi savaites atsakymui (RFI, Digi24).

Komisija šią nuostatą iš politinio ginčo perkėlė į mokėjimo vertinimo procedūrą. Rumunijos atsakymas bus tiesiogiai naudojamas vertinant šeštąjį ir paskutinį šalies mokėjimo prašymą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę — ES popandeminį fondą, iš kurio valstybėms mokama tik įgyvendinus iš anksto sutartas reformas.

Reforma, virtusi politiniu ginču

Rumunijos parlamentas Įstatymą 180/2026 priėmė rugpjūčio 26 d., likus trims dienoms iki galutinio termino, iki kurio reikėjo įvykdyti gaivinimo plano tarpines reikšmes (Europa FM). Įstatymas sustiprina ryšį tarp galutinės ANI išvados ir mandato netekimo. ANI — Rumunijos vientisumo priežiūros institucija, tikrinanti pareigūnų turtą ir interesų konfliktus. Ši dalis taiso realią spragą: ANI buvo nustačiusi pareigūnų, dėl kurių interesų konflikto priimti galutiniai sprendimai, tačiau jie toliau ėjo pareigas, nes sena tvarka draudė jiems eiti tik būsimas pareigas, o ne užimamas tuo metu (Juridice, Stiripesurse).

Reformą į ginčą pavertė vadinamoji Fritzo pataisa. Ji naują mandato nutraukimo taisyklę taiko ir praeičiai: pareigūnai, dėl kurių galutinės išvados priimtos iki įstatymo įsigaliojimo, postų netenka praėjus 30 dienų po įstatymo įsigaliojimo (Agerpres). ANI duomenimis, ši nuostata dabar taikoma 55 pareigūnams, tarp jų 10 merų (Agerpres). Politinis pavadinimas kilo iš žinomiausio jos adresato — Vokietijoje gimusio Timišoaros mero ir USR partijos lyderio Dominico Fritzo, kurio interesų konflikto išvadą Rumunijos Aukščiausiasis Teismas birželį paliko galioti (HotNews).

Rumunijos Konstitucinis Teismas į praeitį nukreiptą nuostatą pripažino konstitucine. Teismo argumentas: įstatymas keičia tai, kas toliau nutinka asmeniui, kurio pažeidimas jau nustatytas, o ne atgaline data kriminalizuoja pirminį elgesį (Gandul). Prezidentas Nicușoras Danas įstatymą pasirašė, viešai sakydamas, kad pataisai nepritaria, bet nenori rizikuoti gaivinimo fondo lėšomis (Agerpres, Sintact).

Iš kur ateina spaudimas

Du Europos Parlamento politinių grupių lyderiai — Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Weberis ir „Renew Europe“ vadovė Valérie Hayer — paprašė Komisijos pirmininkės Urzulos fon der Lajen vertinti šią nuostatą kaip ES teisių klausimą. Jų argumentas: pataisa pažeidžia Sutartyse įtvirtintą ES piliečių teisę kandidatuoti vietos rinkimuose bet kurioje valstybėje narėje (Agerpres, FAZ). Komisijos atsakymas liko procedūrinis: įstatymas bus vertinamas kaip paskutinio mokėjimo prašymo, kurio laukiama šį mėnesį, dalis (ActMedia, G4Media).

Pinigų klausimas

Antraštėse teigta, kad dėl Fritzo pataisos rizikuojama 770 mln. €. Skaičius tikras, bet priskirtas netiksliai. Laikinasis premjeras Ilie Bolojanas šią sumą siejo su darbo užmokesčio įstatymo reforma, kurios parlamentas nespėjo priimti iki rugpjūčio 31 d. termino (HotNews). Suma apima visą galutinę Rumunijai numatytą dotacijų dalį pagal kelias tarpines reikšmes, o ne vieną įstatymo nuostatą (EU Perspectives). Šio tyrimo metu nerasta viešo Komisijos dokumento, kuris būtent tokią sumą sietų vien su vientisumo reforma.

Vientisumo įstatymas vis tiek gali kainuoti. Pagal gaivinimo fondo taisykles, Briuseliui nusprendus, kad įstatymas iškreipia reformą, kurią turėjo užbaigti, Komisija gali sulaikyti atitinkamą galutinės išmokos dalį (Reglamentas 2021/241). Rumunijos per dvi savaites pateiktas atsakymas taps įrodymų pagrindu Komisijai sprendžiant, ar vientisumo reformos tarpinė reikšmė įvykdyta. Dabar vertinama ne vien tai, ar įstatymas priimtas laiku, bet ir ką jis iš tikrųjų daro.