Rumunija NATO pranešė apie 40 dronų pažeidimų

Nuo tada, kai Rusija pradėjo smūgius Ukrainos Dunojaus uostams, Rumunija užfiksavo daugiau kaip 40 oro erdvės pažeidimų (Euromaidan Press). Dauguma ankstesnių incidentų už Rytų Europos ribų liko beveik nepastebėti, nors panašūs bepiločių įskridimai virš Baltijos šalių atsidurdavo Vakarų žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose. Šis dėmesio skirtumas rodo ir skirtingą skubos pojūtį: Rumunija pietrytiniame aljanso pakraštyje jau kurį laiką sugeria nuolatinę bepiločių grėsmę, bet nedaug Vakarų sostinių ją traktavo taip pat rimtai.

Du incidentai vis dėlto išsiveržė į platesnę darbotvarkę. Gegužės 29 d. Rusijos „Geran-2“ bepilotis smogė daugiabučiui Galačyje ir sužeidė du žmones. Birželio 5 d. Ukrainos jūrinis bepilotis, kaip pranešama, nukreiptas Rusijos elektroninio trikdymo, pats detonavo Konstancos uoste, patvirtino Rumunijos gynybos ministerija. Abi bylas Rumunija birželio 10 d. iškėlė Šiaurės Atlanto Taryboje — aukščiausiame NATO politiniame organe, kuriame sprendimams reikia visų 32 sąjungininkių pritarimo, — ragindama stiprinti kovos su bepiločiais pajėgumus. Sąjungininkės pareiškė solidarumą. Bukareštas prašo radarų ir elektroninio trikdymo sistemų.

Keturios minutės ir nė vieno gero pasirinkimo

Galačio atveju Rumunija sekė artėjantį bepilotį ir pakėlė F-16 naikintuvus. Tačiau taikos meto teisiniai apribojimai, civilinių aukų rizikos vertinimas ir taisyklės, draudžiančios šaudyti arti Ukrainos oro erdvės, susiaurino perėmimo langą dar prieš pilotams galint paleisti ugnį. Visa seka truko kelias minutes. Konstancoje problema buvo dar elementaresnė: jūrinis bepilotis įplaukė į komercinį uostą, privertė evakuoti civilius ir parodė jutiklių ribas — jie nebuvo kurti aptikti mažus bepiločius, skrendančius stogų aukštyje.

Nuolatinė NATO oro policijos misija, per kurią sąjungininkių naikintuvai taikos metu saugo viena kitos oro erdvę, remiasi orlaiviais, skirtais perimti lėktuvus, o ne pigius bepiločius, skrendančius prisiglaudus prie reljefo. Aljanso integruota oro ir priešraketinės gynybos sistema veiksmingai dengia vidutinius ir didelius aukščius. Žemiau šios juostos, per visą rytinį flangą, lieka spraga, kurią viešai pripažino buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mirča Džoana. Radarų atnaujinimų ir kovos su bepiločiais priemonių nesitikima anksčiau nei 2027 m.

Ta pati pažeidžiamumo linija driekiasi nuo Juodosios jūros iki Baltijos. Rumunijos F-16 gegužės 19 d. numušė bepilotį virš Estijos; birželio 8 d. NATO naikintuvai sunaikino dar vieną virš Latvijos. Vis dėlto kiekviena pasienio valstybė pasirinko skirtingą atsaką, o šie skirtumai gerai parodo, kaip NATO veikia patirdama spaudimą.

Lenkija stato viena, Prancūzija atvyksta be reikiamų įrankių

Lenkija nelaukia bendrų sąjungininkių pirkimų. Varšuva kuria savo radarų ir raketų tinklą, užuot viešai spaudusi NATO. „Wisła“ programa papildo „Patriot“ baterijas 360 laipsnių radarais, o „Tarcza Wschód“ numato 700 kilometrų rytinės sienos įtvirtinimų. Lenkijos skaičiavimas paprastas: sąjungininkių technika atvyks per lėtai, todėl priklausomybę nuo skubios pagalbos ji mažina savo lėšomis. Rumunija, kurios gyvenamieji pastatai jau patiria smūgius, tokio grafiko sau leisti negali.

Prancūzijos pavyzdys rodo kitą ribą. Paryžius Rumunijos Činku bazėje laiko apie 1 400 karių, artileriją, tankus ir „Mamba“ oro gynybos sistemas (Le JDD). Prancūzijos „Rafale“ naikintuvai birželio 8 d. numušė bepilotį virš Latvijos, parodydami, kad aljansas gali veikti greitai, kai sprendimas priimtas. Tačiau viešuose šaltiniuose nematyti prancūziško kovos su bepiločiais paketo Rumunijos Juodosios jūros pakrantei. Kariai ten dislokuoti, bet ne tos konkrečios priemonės, kurių Rumunijai dabar labiausiai reikia.

Spraga, kurios niekas neįvardijo

Vieši šaltiniai nenurodo, kokie radarai, elektroninio trikdymo ar jūrinės kovos su bepiločiais sistemos pasieks Rumuniją, kas jas perduos ir kada. Kaip pažymėjo „El País“, aukštos klasės sistemos, tokios kaip „Patriot“ baterijos, nėra skirtos numušinėti bepiločius, kainuojančius kelis tūkstančius dolerių. Vienas „Patriot“ perėmėjas kainuoja milijonus, o „Geran-2“ — mažiau nei naudotas automobilis.

Rumunijos prezidento patarėjas Kristianas Diakonesku perspėjo, kad komunikato lygio atsakas reikštų, jog sąjungininkės nesuprato, kas iš tikrųjų vyksta vietoje. NATO politiniai įsipareigojimai tebėra tvirti. Tačiau pajėgumo juos įgyvendinti prieš žemo aukščio grėsmę, kuri dabar smogia Rumunijai, dar nėra. Dėmesio skirtumas šią spragą didina: kai bepilotis kerta Baltijos šalių oro erdvę, Europos žiniasklaida tai laiko viso aljanso įvykiu; kai per kelis mėnesius dešimtys bepiločių įskrenda į Rumunijos oro erdvę, reakcija lėtesnė ir tylesnė. Gynybos pirkimai skaičiuojami metais. Bepiločiai atskrenda kasdien.