Rumunijos atlyginimų įstatymo €770 million terminas

Iki rugpjūčio 31-osios liko penkios dienos. Iki šios datos visos ES valstybės narės turi užbaigti reformas, pažadėtas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę — po pandemijos sukurtą ES fondą, iš kurio vyriausybėms mokama tik įrodžius, kad sutarti pokyčiai įgyvendinti. Rumunija tam dar nepasirengusi.

Laikinasis premjeras Iljė Boložanas rugpjūčio 25 d. sakė, kad galimybės laiku priimti viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymą mažėjančios „valanda po valandos“: koalicijos partnerė PSD dar neįsipareigojusi, o parlamento laiko likę per mažai (Romania Insider). Su šiuo įstatymu susieta apie 770 mln. € dotacijų (Mediafax, RRI). Tačiau termino praleidimas nereiškia, kad pinigai sekmadienį automatiškai dingsta.

Briuselis pirmiausia stabdo, tik paskui mažina

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentas numato procedūrą, o ne staigų finansavimo nukirtimą. Pagal 24 straipsnį, Komisijai nustačius, kad tarpinis tikslas neįvykdytas, pirmiausia sulaikoma arba sustabdoma su juo susieta suma, o valstybei narei paaiškinama kodėl. Vyriausybė tada turi vieną mėnesį atsakyti, po to taikomas taisymo laikotarpis, ir tik jam pasibaigus galima galutinai sumažinti finansavimą (Reglamentas (ES) 2021/241). Pačios Komisijos priemonės uždarymo gairės patvirtina kalendorių: tarpiniai tikslai turi būti įvykdyti iki rugpjūčio 31 d., galutiniai mokėjimo prašymai teikiami rugsėjį, o Komisijos mokėjimai atliekami iki 2026 m. gruodžio 31 d. (EU Law Live).

Toks mechanizmas jau taikytas kitose šalyse. Bulgarijos ketvirtasis mokėjimo prašymas patvirtintas iš dalies, Komisijai pripažinus, kad įvykdyti 23 iš 26 tarpinių tikslų; neįvykdyti tikslai lėmė dalinį sustabdymą, ne viso prašymo atmetimą (European Sting). Ispanija susigrąžino 302 mln. €, iš pradžių sulaikytus pateikus papildomų įrodymų dėl skaitmenizacijos ir mokesčių reformos tikslų (IEU Monitoring). Rumunijos rizika reali, bet ji eina per vertinimo ir taisymo procedūrą, o ne per automatinį lėšų praradimą.

Atlyginimų įstatymas atsitrenkia į pačios Rumunijos fiskalinius ribojimus

Komisijos klausimas — ne smulki nacionalinės atlyginimų politikos kontrolė, o finansavimas. Vieningas atlyginimų įstatymas nustatytų visų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio struktūrą: bazinius dydžius, koeficientus, priedus. Priėmus tokį įstatymą, valstybė užfiksuotų pasikartojančias išlaidas daugeliui metų. Komisija paprašė Bukarešto paaiškinti, kaip būtų finansuojamas darbo užmokesčio didėjimas, kurį Rumunijos šaltiniai vertina nuo 8 mlrd. iki 16 mlrd. Rumunijos lėjų; intervalas toks platus, nes skirtingos politinės stovyklos stumia skirtingas projekto versijas (Romania Insider, Euronews Romania).

Boložanas patikslino pranešimus, esą Briuselis projektą atmetęs: pasak jo, Komisija pateikė klausimų ir paprašė paaiškinimų (Economica). Tačiau Rumunija susiduria ir su vidaus teisės problema. Valstybės skola perkopė 60 % BVP ribą, o pagal Rumunijos teisę tai reiškia darbo užmokesčio išlaidų įšaldymą (Agerpres). Įstatymas, žadantis daugiau, nei biudžetas gali išlaikyti, pažeistų šią taisyklę ir kartu silpnintų deficito korekciją, kurios Rumunija jau skolinga Briuseliui pagal perviršinio deficito procedūrą — ES formalų procesą valstybėms, kurių deficitas viršija sutartas ribas.

Kas mokėtų, jei pinigai sustotų

Jei 770 mln. € būtų sustabdyti ar sumažinti, pirmieji pralaimėtojai būtų ne viešojo sektoriaus darbuotojai, o projektai, kuriems šios dotacijos skirtos: mokyklos, magistralės, vietos infrastruktūra. Rumunijai tektų skolintis trūkumui padengti tuo metu, kai Komisija prognozuoja, kad 2027 m. šalies deficitas sieks 5,8 % BVP (HotNews).

Bendra rizika didesnė. Rumunija jau pateikė penktąjį mokėjimo prašymą, kurio vertė — 2,84 mlrd. € ir kuris apima 75 tarpinius tikslus. Šeštojo, galutinio, prašymo laukiama apie rugsėjo 30 d.; jo vertė turėtų siekti dar apie 4,3 mlrd. € (Agerpres, Digi24).

Rumunija ne vienintelė skuba. Bulgarija surengė neeilinį parlamento posėdį, kad iki to paties termino priimtų kovos su korupcija reformas (Mediapool). Portugalijai Komisija patvirtino devynis mokėjimo prašymus, tačiau iki rugpjūčio pradžios galutinius gavėjus buvo pasiekę tik 62 % sutartų sumų (Observador). Kiekviena šalis stringa skirtingoje vietoje: Rumunija — dėl atlyginimų įstatymo, Bulgarija — dėl valdymo reformų, Portugalija — dėl jau patvirtintų pinigų pasiekimo tiems, kurie turi juos išleisti. Bendras testas tas pats: ar vyriausybės gali įrodyti rezultatus iki priemonei užsidarant.

Jeigu Briuselis priimtų silpnus įrodymus, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė virstų dar viena kompensavimo schema, kurioje rezultato patikrinimas mažai ką reiškia. Jeigu lėšos būtų sustabdytos, Rumunijos neužbaigtas atlyginimų įstatymas taptų aiškiausiu ženklu, kad atkūrimo pinigai vis dar susieti su sąlygomis.