Rumunijos deficitas mažėja, rugpjūtį – auga

2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Rumunijos valdžios sektoriaus išlaidos 59,42 mlrd. lėjų viršijo pajamas. Finansų ministerijos duomenimis, kuriuos paskelbė AGERPRES, šis skirtumas buvo 26,94 mlrd. lėjų mažesnis nei prieš metus. Padėtis išties pagerėjo, tačiau metų pabaigos rezultatas ne toks aiškus: vien rugpjūtį deficitas buvo didesnis nei prieš metus, o palūkanų išlaidos sparčiai auga. Šios aplinkybės svarbios tuo metu, kai naujai formuojama vyriausybė siekia parlamento palaikymo.

Kasos pagrindu skaičiuojamas deficitas rodo skirtumą tarp biudžeto įplaukų ir išlaidų tada, kai pinigai faktiškai gaunami ar išmokami. Palyginti su BVP, deficitas sumažėjo nuo 4,51 % iki 2,89 % (Digi24). Šis santykis gali sudaryti geresnį įspūdį, nes BVP skaičiuojamas einamosiomis kainomis, o infliacija jį didina. Lėjais išreikšta suma patvirtina, kad deficitas sumažėjo ir absoliučia verte.

Daugiau mokesčių įplaukų, mažesnės išlaidos atlyginimams, investicijos nemažinamos

Didelę dalį pagerėjimo lėmė pajamos. PVM, prekių ir paslaugų pardavimui taikomo mokesčio, įplaukos per metus padidėjo 25,2 % (Știrile ProTV). Paskelbti duomenys neatskleidžia, kokią šio augimo dalį lėmė didesni tarifai ir kainos, išaugę pardavimai ar geresnis mokesčių surinkimas. Todėl kol kas neaišku, kam teko papildoma našta ir ar ilgainiui išliks nauda iš kovos su mokesčių vengimu.

Prie rezultato prisidėjo ir mažesnės išlaidos. Valstybės išlaidos darbo užmokesčiui sumažėjo 4,26 mlrd. lėjų (Știrile ProTV). Bendri duomenys neparodo, ar tam įtakos turėjo mažesnis darbuotojų skaičius, ar sumažėję atlyginimai.

Vyriausybė nemažino deficito sustabdydama statybas. Investicijoms skirtos išlaidos padidėjo nuo 71,95 mlrd. iki 97,05 mlrd. lėjų (Digi24). Šios lėšos tenka rangovams ir tiekėjams, todėl aštuonių mėnesių pagerėjimą sunkiau paaiškinti vien atidėtomis išlaidomis.

Rugpjūtį padėtis pablogėjo, o palūkanų išlaidos toliau auga

Bendras aštuonių mėnesių rezultatas slepia rugpjūčio pokytį. Iš liepos ir rugpjūčio Finansų ministerijos ataskaitose pateiktų suminių duomenų atėmus vienus iš kitų, matyti, kad rugpjūčio deficitas siekė 11,34 mlrd. lėjų, palyginti su 9,92 mlrd. prieš metus. Vadinasi, šį mėnesį jis buvo 1,42 mlrd. lėjų didesnis (AGERPRES, Digi24). Vienas prastesnis mėnuo dar nerodo tendencijos. Ministerija nepaskelbė išsamesnių duomenų, kurie paaiškintų šį pokytį.

Didesnės palūkanų išlaidos kelia sunkesnę problemą, nes jų biudžeto pakeitimu sumažinti nepavyks. Per aštuonis mėnesius palūkanoms sumokėta 42,05 mlrd. lėjų – 26,7 % daugiau nei prieš metus (Știrile ProTV). Kiekviena ankstesniam deficitui finansuoti pasiskolinta lėja ir toliau kainuoja palūkanas. Dėl kelerius metus trukusio skolinimosi valstybės skola pirmąjį ketvirtį sudarė apie 60,1 % BVP (Eurostat). Mažesnis deficitas lėtina skolos augimą, bet nepanaikina jau prisiimtų palūkanų įsipareigojimų: pinigai mokami obligacijų turėtojams, todėl kitoms išlaidoms tenka ieškoti santaupų.

Keturi mėnesiai, viena riba, daugumos dar nėra

Visų metų tikslas – 6,2 % BVP siekiantis kasos pagrindu skaičiuojamas deficitas, arba maždaug 127–128 mlrd. lėjų (Spotmedia, Bursa). Pagal šiuos skaičius rugsėjo–gruodžio mėnesiais deficitas galėtų viršyti visų pirmųjų aštuonių mėnesių sumą ir vis tiek neperžengti metinio tikslo. Tačiau ši atsarga mažėja kiekvieną mėnesį, kai deficitas viršija pernykštį lygį, kaip nutiko rugpjūtį.

Paskirtasis ministras pirmininkas Zigfridas Murešanas laikosi 6,2 % deficito ribos, žada neįvesti naujų mokesčių ir planuoja peržiūrėti biudžetą per 30 dienų nuo pareigų perėmimo (ZF). Palūkanų išlaidoms augant, o naujus mokesčius atmetus, biudžete vietos reikės rasti mažinant kitas išlaidas arba geriau surenkant pajamas. Tarp spręstinų klausimų – viešojo sektoriaus darbo užmokesčio įstatymas, suskaldęs ankstesnę koaliciją (To Brief). Pirmiausia Murešanui reikia parlamento daugumos: jo rėmėjai turi apie 170 balsų, o reikia 233, tad lemiamą vaidmenį įgyja socialdemokratai (Mediafax).

Kol kas duomenys leidžia daryti aiškią išvadą: po aštuonių mėnesių Rumunijos deficitas mažesnis ir lėjais, ir kaip BVP dalis; sutaupyta dėl išaugusių mokesčių įplaukų ir sumažėjusių išlaidų atlyginimams, o ne apkarpius investicijas. Vien rugpjūčio duomenų nepakanka įvertinti, ar pavyks pasiekti 6,2 % tikslą. Tai parodys artimiausių mėnesių rodikliai. Jei rugsėjo deficitas taip pat bus didesnis nei prieš metus, tikslą teks ginti vyriausybei, kuri dar neturi balsų biudžeto pakeitimui priimti.