Rumunijos F-16 atveria NATO įgaliojimų spragą

Gegužės 19 d. Rumunijos F-16 iš „Carpathian Vipers“ būrio paleido oras–oras raketą į Estijos oro erdve slinkusį droną. Tai buvo pirmas numušimas per du dešimtmečius trunkančią NATO Baltijos oro policijos misijos istoriją (Digi24). Ukrainoje pagamintas dronas, tikėtina, nukreiptas Rusijos elektroninių trukdžių, subyrėjo virš Viorcjerve ežero. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pripažino, kad tokiuose veiksmuose „rizika visada išlieka“ (ERR). Po trijų dienų pilotas buvo apdovanotas.

Kitą dieną neatpažintas objektas sukėlė oro pavojaus signalus Vilniuje ir apskrityje: buvo stabdomi skrydžiai, Lietuvos prezidentas nuvestas į priedangą. Objektas taip ir nebuvo nei identifikuotas, nei rastas. Po kelių valandų Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia Saugumo Taryboje pareiškė, kad „NATO neišgelbės“ Baltijos valstybių, ir įvardijo konkrečias Latvijos karines bazes kaip taikinius (fakti.bg). Du incidentai, du grasinimai, 48 valandos ir nė vienam iš šių atvejų nepritaikytas bendras NATO protokolas.

Penkios šalys, penkios improvizacijos

Dronų įskridimai palei rytinį NATO flangą atskleidė skirtingas, dažnai prieštaringas nacionalines reakcijas. Rumunija nuo sausio užfiksavo 14 neteisėtų dronų įskridimų į savo oro erdvę, o jos radarai nepajėgia sekti žemiau nei 50 metrų skrendančių objektų (Hotnews). Lietuva padidino perspėjimo jautrumą, bet iš 25 mln. € civilinės saugos biudžeto buvo panaudojusi tik 2,48 mln. €; Vilniaus oro uosto priedangos pavojaus metu buvo užrakintos (Lrytas).

Toliausiai nuėjo Estija. Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna gegužės 22 d. Helsingborge NATO kolegoms pareiškė, kad Rusija „nukreipia šiuos dronus į NATO teritoriją“ (Ukrainska Pravda). Naujų viešų įrodymų jis nepateikė. Generalinis sekretorius Markas Rutte, Lietuvos transliuotojo LRT paklaustas to paties, sakė neturintis informacijos, kuri patvirtintų tokį teiginį. Šis neatitikimas tarp to, ką tvirtina pasienio sostinės, ir to, ką pasirengusi patvirtinti NATO vadovybė, rodo, kiek suskaidytas tebėra atsakas.

Lenkija atmetė Vokietijos Europos dangaus skydo iniciatyvą ir kuria savo antidroninę sistemą SAN: 18 baterijų, daugiau kaip 700 transporto priemonių, pirmieji pristatymai numatyti šiemet, dalis finansavimo ateis per SAFE – ES gynybos paskolų programą (Bankier). Prancūzija, į Lietuvą dislokuojanti naikintuvus „Rafale“, dėl Baltijos šalių reikalavimų viešai kalbėjo santūriai, bet per admirolą Pierre’ą Vandier NATO transformacijos vadavietėje stumia savo „dronizacijos“ doktriną (Le Monde).

Įgaliojimų spraga prieš Ankarą

Gegužės 21 d. trijų Baltijos valstybių prezidentai pareikalavo, kad NATO Baltijos misiją pakeistų iš oro policijos – taikos meto stebėjimo, kai kiekvienam koviniam veiksmui reikia politinio pritarimo iš nacionalinės sostinės – į visavertę oro gynybos misiją, kurioje pilotai galėtų neutralizuoti grėsmes pagal iš anksto patvirtintas taisykles (Aerotime). Skirtumas praktinis: kas turi teisę paspausti gaiduką. Rumunijos F-16 atveju, prieš pilotui paleidžiant raketą, vadovavimas iš NATO buvo perduotas Rumunijos nacionalinei institucijai. Oro gynybos misijoje tokie įgaliojimai iš anksto būtų deleguoti NATO vadams.

Rutte gegužės 13 d. Bukarešte vykusiame devynių rytinio flango lyderių susitikime tokį perėjimą pavadino „logišku kitu žingsniu“ (NATO). Šiaurės Atlanto Taryba – NATO sprendimų priėmimo organas, kuriame turi sutarti visos 32 sąjungininkės – privalomos direktyvos nepaskelbė. Doktrinos darbo grupė gegužės viduryje posėdžiavo Helsinkyje, tačiau viešo rezultato nepateikė (Finnish MoD). Kartu formuojamas patikrintų 18 antidroninių sistemų tiekėjų sąrašas (Defense News). Nė vienas iš šių žingsnių neatsako į pagrindinį klausimą: kas ir kada gali šauti.

Spaudimo taškas – Ankaros viršūnių susitikimas liepos 7–8 d. Maskvos laikysena rodo, kad terminas jai žinomas. Nebenzios pareiškimas, esą Rusijos žvalgyba žino „sprendimų priėmimo centrų Latvijoje koordinates“ (The News), peržengė įprastą atgrasymo retoriką ir perėjo į taikinių įvardijimo kalbą. Tuo pat metu Putinas pradėjo plataus masto branduolines pratybas.

Nesvarbu, ar Rusija aktyviai nukreipia Ukrainos dronus į NATO oro erdvę, ar tik naudojasi jų sukelta painiava, pasekmė ta pati: kiekvienas neišspręstas įskridimas didina atotrūkį tarp NATO kolektyvinės gynybos garantijos ir to, kas realiai nutinka dronui kirtus sieną. Aljansas turi šešias savaites iki Ankaros šiai spragai uždaryti. Objektas virš Vilniaus, kurį Lietuvos krizių centras apibūdino kaip galėjusį būti „sistemoms apgauti skirtu dronu“, taip ir nebuvo rastas.