Rumunijos F-16 nešaudė dronui krintant

Rugsėjo 24 d. nedidelis dronas apie keturias minutes buvo Rumunijos oro erdvėje, kol sudužo netoli Solkos, Sučavos apskrityje (Rumunijos gynybos ministerijos pranešimas). Rumunijos radarai jį sekė virš Ukrainos, o F-16 naikintuvai pakilo iš Borcea bazės (AGERPRES). Jie raketų nepaleido. Laikinasis gynybos ministras Radus Miruca teigia, kad dronas gabeno sprogmenų užtaisą, todėl visoms rytinio NATO flango šalims svarbu žinoti, ar pilotai turėjo galimybę jį saugiai numušti (Adevărul).

Du perspėjimai, vienas sienos kirtimas

Tą naktį paskelbti du atskiri perspėjimai, tačiau tik per antrąjį dronas pateko į Rumunijos oro erdvę. Pirmasis buvo paskelbtas 04:41: valdžios institucijos išsiuntė skubųjį perspėjimą telefonais dėl dronų į šiaurę nuo Chilia Veche gyvenvietės, Tulčos apskrityje. Gynybos ministerija vėliau pranešė, kad per šį incidentą į Rumunijos oro erdvę niekas neįskrido (AGERPRES). Į šį perspėjimą reagavo NATO oro policijos misijoje patruliavę Ispanijos F-18 naikintuvai, todėl vėlesniame persekiojime jie nedalyvavo (RTVE).

Antrasis dronas iš Ukrainos artėjo prie šiaurinės Botošanio apskrities dalies. Radarai jį sekė kertant sieną, o Botošanio ir Sučavos apskričių gyventojai perspėjimą gavo 06:26 (AGERPRES). Dronas nukrito netoli Solkos; žmonės nenukentėjo, žalos ar gaisro nebuvo (Rumunijos gynybos ministerijos pranešimas).

Miruca televizijai „Antena 3“ sakė, kad dronas buvo rusiško modelio. Pasak jo, sprogstamasis užtaisas atsiskyrė prieš pat dronui sudūžtant ir detonavo ore, maždaug už 30 metrų nuo kritimo vietos (Adevărul). Laboratorinių tyrimų išvadų neskelbta, todėl kol kas tai lieka preliminaria ministro pateikta versija.

Kodėl pilotai nepaleido raketų

Miruca nurodo dvi sąlygas, kurioms esant droną būtų galima numušti: raketos paleidimas neturi kelti pavojaus ant žemės esantiems žmonėms, o raketa neturi palikti Rumunijos oro erdvės (Adevărul). Tai rimčiausias argumentas už santūrumą. Sprogmenų gabenantis dronas, nukritęs ant kaimo, kelia pavojų, bet toks pat pavojus kyla ir nepataikius raketai. Kadangi dronas sieną kirto trumpam ir netoli jos, pilotams galėjo trūkti laiko rasti trajektoriją, atitinkančią abi sąlygas.

Sprendimą turi priimti Bukareštas. NATO oro policija — naikintuvų parengties sistema, skirta saugoti Aljanso narių oro erdvę — dalijasi radarų duomenimis ir padeda koordinuoti atsaką. Tačiau Rumunija pati sprendžia, ar jos naikintuvai šaus virš Rumunijos teritorijos (NATO). Šia teise Rumunija jau pasinaudojo: liepą jos naikintuvai sunaikino droną virš negyvenamos vietovės prie Padinos (Romania Insider). Tai rodo, kad Rumunija gali priimti sprendimą šauti, bet neatsako, ar šūvis prie Solkos būtų buvęs saugus.

Ministerija nepaskelbė įvykių laiko juostos

Perspėjimas radaruose, naikintuvų pakilimo laikas ir saugi galimybė paleisti raketą — trys skirtingi dalykai. Ministerija patvirtino tik pirmąjį: ji nenurodė, kada F-16 pakilo ir kur buvo dronui kertant sieną (Rumunijos gynybos ministerijos pranešimas). Taip pat nepasakyta, kas galėjo įsakyti pilotams šauti.

Lenkija mėgino sutrumpinti bent dalį šio delsimo. Rugsėjo 17 d. gynybos viceministras Cezaris Tomčykas sakė, kad vadas iš anksto davė sąlyginį įsakymą numušti droną, todėl jam pasiekus sieną pilotams nebereikėjo prašyti leidimo (RMF24). Išankstinis įsakymas sutrumpina leidimo laukimo laiką. Tačiau jis negali suteikti pilotams saugios šūvio trajektorijos virš gyvenamosios vietovės, jei dronas tokios galimybės nesudaro.

Remiantis turimais duomenimis, niekas už ministerijos ribų negali pasakyti, ar Rumunijos pilotai turėjo saugią galimybę šauti, bet jos atsisakė, ar tokios galimybės apskritai nebuvo. Ministro įvardytos saugumo sąlygos paaiškina, kodėl pilotai galėjo nepaleisti raketų, tačiau patvirtinti, kaip klostėsi įvykiai, gali tik ministerijos laiko juosta. Mirucos vadovaujama ministerija turi nurodyti tris laikus: kada dronas kirto sieną, kada sudužo ir kur tas keturias minutes buvo F-16 (Rumunijos gynybos ministerijos pranešimas).