Rumunijos algoms trukdo skolos riba

Rumunija iki rugpjūčio 31 d. turi priimti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio įstatymą, nuo kurio priklauso 770 mln. € ES ekonomikos gaivinimo lėšų (Digi24, Romania Insider). Europos Komisija paprašė patikslinti ankstesnį projektą, bet jo neatmetė (Agerpres). Sunkesnė kliūtis — pačioje Rumunijoje.

Finansų ministras Aleksandru Nazarė rugpjūčio 19 d. paskelbė, kad pirmąjį ketvirtį valstybės skola pasiekė 60,1 % BVP (Eurostatas). Šis skaičius Rumunijoje turi teisinę reikšmę. Pagal Fiskalinės ir biudžetinės atsakomybės įstatymą, skolai peržengus 60 % ribą, vyriausybė nebegali tvirtinti priemonių, didinančių bendras darbo užmokesčio ar socialines išlaidas (Agerpres). Taigi Bukareštas mėgina sukonstruoti algų didinimą, kurį pačiai vyriausybei gali būti teisiškai draudžiama pasirašyti.

Pigesnis projektas, bet gal vis dar per brangus

Rugpjūčio 20 d. partijų lyderiams išplatintame variante bazinė vertė sumažinta iki 4 000 lėjų, kai liepą siūlyta 4 100 lėjų (Adevărul, ZF). Bazinė vertė — skaičius, dauginamas iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento ir taip paverčiamas darbo užmokesčiu. Ją sumažinus, atpinga visa atlyginimų lentelė, neperrašant kiekvienos pareigybių grupės.

Projekte taip pat numatyta, kad priedai, išmokos ir premijos negalėtų viršyti 20 % kiekvienos biudžetinės įstaigos bendros darbo užmokesčio sumos (Știrile ProTV). Dabartinėje sistemoje tokie priedai kai kuriose įstaigose gerokai padidina realiai gaunamas pajamas, palyginti su oficialia alga. Todėl darbuotojai, kurių atlygis smarkiai priklauso nuo priedų, gali prarasti dalį faktinių pajamų net ir kylant bazinei algai. Pagrindiniai pralaimėtojai būtų ne mažiausiai uždirbantieji, o institucijos, kuriose priedų sistema tyliai išpūtė bendrą atlygį.

Darbo ministras Dragošas Pislaru teigia, kad nė vieno darbuotojo pajamos nemažės, o daugiau kaip dviem trečdaliams viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kils (G4Media). Tačiau darbo užmokesčio didinimas nėra vienkartinė išlaida. Ji kartojasi kasmet. Nazarė įspėjo, kad bet kokia suma, viršijanti sutartą maždaug 8 mlrd. lėjų metinę ribą, tampa nuolatiniu biudžeto įsipareigojimu (Digi24).

Žiniasklaida, remdamasi politiniais šaltiniais, skelbia, kad su Briuseliu aptarti 2027 m. scenarijai siekia 12–16 mlrd. lėjų (RFI România, Adevărul). Jei galutinė kaina priartėtų prie šio intervalo, įstatymas viršytų išlaidų ribą, o spragą paveldėtų visi vėlesni biudžetai. Tada mažiau vietos liktų infrastruktūrai, sveikatos apsaugai ir viešosioms investicijoms.

Aukštos palūkanos didina sąskaitą

Rumunijai taikoma ES perviršinio deficito procedūra — korekcinis mechanizmas šalims, kurių valdžios sektoriaus deficitas viršija nustatytas ribas. Ji riboja, kaip greitai gali augti valstybės išlaidos (Europos Komisija). Rinkos jau dabar Rumunijai taiko vienas didžiausių skolinimosi kainų regione: pagal rinkos duomenis, 10 metų obligacijų pajamingumas siekia apie 6,7–7,4 %, o „Fitch“ peržiūri šalies BBB– reitingą, kuriam nustatyta neigiama perspektyva (SeeNews). Tokiomis palūkanomis finansuojamas nuolatinis algų padidinimas biudžetą spaudžia dvigubai: valstybė brangiau skolinasi, o darbo užmokesčio įsipareigojimas nemažėja.

Dešimt dienų ir nėra savininko

Pislaru planuoja įstatymą teikti parlamentui neeilinėje sesijoje apie rugpjūčio 25–26 d., kad jis būtų pasirašytas iki mėnesio pabaigos. Tačiau nė viena partija teksto dar nėra oficialiai parėmusi. Pasak Pislaru, „galutinė atsakomybė dabar tenka partijoms ir parlamentui“ (News.ro).

Tie 770 mln. € yra platesnio, jau pateikto 2,84 mlrd. € mokėjimo prašymo pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę dalis. Tai popandeminis fondas, kuriame dotacijos siejamos su reformų įgyvendinimu (Radio Romania). Termino praleidimas nereiškia, kad pinigai iškart prarandami. Komisija gali sulaikyti neįrodytą mokėjimo dalį ir duoti laiko trūkumams ištaisyti, kaip neseniai padarė dėl Ispanijos šeštojo ekonomikos gaivinimo plano mokėjimo (EUR-Lex, RTVE).

Šis įstatymas vienu metu turi įveikti tris testus: būti pakankamai pigus, kad Briuselis ir skolintojai patikėtų Rumunijos gebėjimu jį finansuoti; priimtinas koalicijos partneriams, kurie jo dar nepatvirtino; ir teisiškai priimtas anksčiau, nei pačios Rumunijos skolos taisyklės jį užblokuos. Pinigai dar neprarasti. Jiems išsaugoti reikia tokios atlyginimų sąskaitos, kurią vyriausybė apskritai gali pasirašyti.