Rumunija numušė pirmą droną

Liepos 24 d. 09:39 Rumunijos radarai užfiksavo oro taikinį į rytus nuo Sulinos, Dunojaus deltos pakrantėje. Jis skrido į šalies gilumą: per Breilos apylinkes, Buzau kryptimi. Iš Mihailo Kogalniceanu oro bazės pagal NATO vadovavimą pakilo du Italijos „Eurofighter“ naikintuvai, po jų — du Rumunijos F-16. Italų orlaivis virš Breilos apskrities paleido raketą, bet taikinio nepataikė. 11:02 Rumunijos F-16 droną sunaikino virš negyvenamos teritorijos netoli Padinos (Romania Insider, n-tv). Tai pirmas viešai praneštas atvejis, kai Rumunija numušė jos oro erdvę pažeidusį droną.

Rumunijos prokurorai patvirtino, kad taikinys buvo rusiškas „Shahed“ / „Geran“ tipo dronas — tokios pačios klasės ginklas, kokį Rusija naudoja smūgiams prieš Ukrainos infrastruktūrą. Pilotai vizualiai tokią atitiktį nurodė dar per operaciją, tačiau techninis patvirtinimas tuo metu dar buvo rengiamas (Mediafax, Berliner Zeitung). Nuolaužų žymėjimas, elektronika, kovinė galvutė ir paleidimo vieta viešai nepaskelbti.

Kas davė įsakymą?

Sąjungininkų veiksmų seka šį incidentą paverčia NATO klausimu. Italijos „Eurofighter“ naikintuvai dalyvavo NATO oro policijos misijoje — nuolatinėje Aljanso užduotyje stebėti ir perimti įtartinus orlaivius. „Sofia Globe“ duomenimis, NATO patvirtino, kad naikintuvai veikė „pagal NATO vadovavimą ir kontrolę“ (Sofiaglobe). Tačiau NATO vadovavimas koordinuoja misiją, o teisinė atsakomybė už ginklo panaudojimą virš valstybės teritorijos lieka nacionalinėms institucijoms. Todėl esminis klausimas — kas leido šauti?

Rumunijos gynybos pranešimuose teigiama, kad italų „Typhoon“ virš Breilos paleista raketa nepataikė į taikinį, o ant žemės liko krateris ir raketos liekanos (Quotidiano Nazionale, Adnkronos). Oficialaus Italijos pareiškimo kol kas nėra. Pati tyla dėl raketos, paleistos virš sąjungininkės teritorijos, jau reikšminga.

Rumunijos pilotas šovė tik dronui atsidūrus virš negyvenamos teritorijos. Tai leidžia manyti, kad galiojo iš anksto patvirtintos taisyklės, kur ir kada galima naikinti taikinį (Internazionale/Reuters). Nei Rumunijos gynybos ministerija, nei NATO šių taisyklių viešai nepaskelbė.

Kodėl dronai laužo senąją schemą

Oro policija ir oro gynyba — skirtingos misijos. Oro policija reiškia įtartino orlaivio perėmimą: priartėjimą, atpažinimą, palydėjimą iš oro erdvės. Oro gynyba reiškia grėsmės sunaikinimą. Buzau incidentas formaliai priskirtas oro policijai, bet praktiškai virto oro gynybos veiksmu: pilotai paleido raketas ir sunaikino taikinį virš sąjungininkų teritorijos.

„Shahed“ nėra pilotuojamas orlaivis, kurį galima įspėti ar priversti pakeisti kursą. Tai lėtas, bepilotis, galimai sprogmenis nešantis taikinys, kurio paskirtį skrydžio metu nustatyti sunku. Senasis „perimti ir palydėti“ modelis čia neveikia.

Baltijos valstybės, priklausančios nuo rotacinių sąjungininkų naikintuvų, o ne nuo savų naikintuvų pajėgumų, su šiuo pokyčiu susiduria tiesiogiai. Estijos šaltinių duomenimis, perėjimas nuo oro policijos prie oro gynybos rytiniame flange buvo apsispręstas dar liepos pradžioje, iki Rumunijos incidento (ERR). Lietuvos pareigūnai Rumunijos atvejį panaudojo kaip argumentą, kad reikia aiškesnių įgaliojimų ir greitesnių sprendimų, kada galima šauti (TV3). Buzau nepradėjo Baltijos šalių permąstymo. Jis tik aiškiai parodė, kodėl tas permąstymas būtinas.

Taisyklės, kurių niekas nepaskelbė

Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas atskirai perspėjo dėl Rusijos provokacijų, kai prieš rytinio flango valstybes galėtų būti naudojami perimti ukrainietiški dronai (TVN24). Vokietijos žiniasklaida iškėlė priešingą riziką: jeigu drono kilmės, krovinio ir ketinimo neįmanoma patvirtinti skrydžio metu, sumažinus šūvio slenkstį didėja tikimybė numušti ne tą taikinį arba numesti nuolaužas ant apgyvendintų vietovių (Handelsblatt).

Rumunija tam ruošėsi. Liepos 7 d. gynybos ministras Radu Miruta paprašė Ukrainos programuoti Juodojoje jūroje naudojamus dronus taip, kad šie susinaikintų patekę į Rumunijos teritoriją (Agerpres). Po septyniolikos dienų Rumunija vieną droną numušė.

Buzau incidentas parodė, kad NATO rytinio flango oro sistema gali aptikti, pakelti naikintuvus, persekioti ir sunaikinti taikinį. Jis neparodė, kad šią sistemą reguliuojančios taisyklės nusistovėjusios, suderintos ar viešos. Šiaurės Atlanto Taryba, kurioje visos sąjungininkės dalyvauja lygiomis teisėmis, ir kovos taisykles tvirtinančios nacionalinės sostinės rytinio flango visuomenėms skolingos aiškų atsakymą: kada dronas virš sąjungininkų teritorijos tampa taikiniu, kas dėl to sprendžia ir ar taisyklė tokia pati Bukarešte ir Taline?