Skip to main content
EU_PUBLIC_AFFAIRS01 / 08 · dienos istorija3 min · 532 žodžių · 142 šaltinių

Rumunija mato Rusijos dronus, bet nešauna

Parašyta DIto brief AI · 2026 m. birželio 3 d., 03:50
Kaip buvo parašyta

Diplomatic protocols and paper procurement offer no friction against the night’s incoming drones.

Vaizdo kompozicija · tobrief
tekstas · 3 min skaitymo

2026 m. gegužės 29 d. Rusijos „Geran-2“ dronas rėžėsi į dešimtą daugiabučio aukštą Rumunijos Galacyje. Sužeista moteris ir vaikas. Tai pirmas atvejis, kai Rusijos dronas sukėlė civilių aukų NATO teritorijoje. Per penkias dienas Rumunija inicijavo skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, subūrė 56 valstybių koaliciją, pasmerkusią Rusiją, ir oficialiai paprašė NATO sąjungininkių atsiųsti antidroninių sistemų. Diplomatinė reakcija buvo greita ir plati. Karinis rezultatas kol kas nulinis.

Sistema viską matė, bet nešovė

Rumunijos gynybos ministras Radu Miruca esminę spragą įvardijo dar tą pačią dieną: laikinų antidroninių pajėgumų NATO jis pirmą kartą paprašė 2026 m. vasarį, tačiau rezultato nesulaukė. Pačios Rumunijos per SAFE, naują ES gynybos pirkimų fondą, perkamos sistemos turėtų pasiekti šalį tik maždaug po 18 mėnesių. „Rusijos dronai neateina iš PDF failų“, žurnalistams sakė Miruca. „Jie ateina naktį ir griauna pastatus. Mes nekariaujame su „PowerPoint“ (Adevărul).

Birželio 2 d. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Rumunijos prašymą patvirtino pajėgumų formavimo konferencijoje, pakviesdamas sąjungininkes savanoriškai perduoti sistemas. Tai techninis patvirtinimas. Politinio valstybių narių sprendimo dar nėra. Galačio dronas buvo sekamas viso skrydžio metu. Rumunijos F-16 naikintuvai buvo pakilę ir turėjo leidimą panaudoti ginklus. Per keturių minučių langą perėmimą blokavo du veiksniai: taikos metu galiojančios taisyklės, draudžiančios šaudyti į Ukrainos oro erdvę, ir antžeminės antidroninės sistemos, galinčios veikti virš Rumunijos teritorijos, nebuvimas.

Čia matyti gilesnė doktrininė problema. Gegužės 19 d. Rumunijos F-16 numušė droną virš Estijos teritorijos ir sukūrė iki galo neišspręstą precedentą. NATO oro policijos taisyklės buvo rašytos dviem situacijoms: sąjungininkių oro erdvė arba priešiška oro erdvė. Iš Ukrainos mūšių zonos į NATO šalis nukrypstantys dronai sukuria trečią kategoriją, kurios dabartinės kovinio veikimo taisyklės švariai neapima. Aljansas neturi suderinto protokolo šiam karo poveikio persiliejimui.

Visi improvizuoja, niekas nekoordinuoja

Rytiniame NATO flange kiekviena šalis dėlioja savo atsaką be bendros architektūros. Latvija, kai gegužės 7 d. jos teritorijoje nukrito iš Rusijos atskridę dronai, prie sienos su Rusija pradėjo dislokuoti mobilias dronų perėmimo grupes: keturių karių komandas su Latvijoje pagamintais perėmimo dronais. Estija toje pačioje pasienio zonoje įrengė pirmąsias stacionarias dronų aptikimo sistemas. Lenkija atskirai kuria savo antidroninę sistemą.

Gegužės 21 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai paskelbė bendrą reikalavimą NATO Baltijos oro policijos misiją, kurioje sąjungininkių naikintuvai rotacijos principu patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje, paversti nuolatine oro gynybos misija su antidroniniais pajėgumais. Solidarumo retorika stipri, bet po ja matyti įtrūkių. Bukarešto devynetuko, rytinio flango koordinavimo formato, susitikime Vengrija susilaikė. Bulgarija atsisakė paremti specialųjį tribunolą. Pats Rumunijos užsienio reikalų ministras pripažino, kad smūgis Galacyje pagrįstų 4-ojo NATO straipsnio, formalaus konsultacijų mechanizmo saugumo grėsmėms, aktyvavimą. Vis dėlto Bukareštas pasirinko švelnesnius diplomatinius kanalus, kaip teigiama, dėl sąjungininkių spaudimo neeskaluoti padėties.

Rumunija išsiuntė Rusijos konsulą Konstancoje ir nurodė uždaryti konsulatą. Rusijos atstovas JT Saugumo Tarybos posėdį atmetė kaip politinį teatrą (JT pranešimas spaudai, DW). Jungtinės Valstijos tame posėdyje patvirtino, kad gins „kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“. Vien 2026 m. Rumunijoje fiksuota 15 dronų incidentų. Į nė vieną jų aljansas neatsakė aktyvuodamas 4-ąjį straipsnį.

Ankara ateina nepatogiu metu

NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 d.. Rytinio flango šalys į jį atvyks prašydamos didesnės apsaugos būtent tada, kai Vašingtonas mažina Europoje prieinamų naikintuvų ir degalų papildymo orlaivių skaičių. Gegužę Pentagonas atšaukė planuotą 4 000 karių dislokavimą Lenkijoje.

Galačio atvejis jau tapo viso rytinio flango modeliu: pareiškimų daugėja, tačiau gynybos pajėgumai lieka nacionaliniai, fragmentuoti ir dar mėnesius nepasieks dalinių. Į Galacį pataikęs dronas nuo sienos iki daugiabučio skrido keturias minutes. Aljanso pirkimų grafikas driekiasi iki 2027 m. pabaigos.

How was this article?

Help us get better

Details about this article
Model:
claude-opus-4-6
Generated:
6/3/2026, 2:52:29 AM
Pipeline run:
eu_pipeline_20260603_015006
Watermark:
SynthID (Google's invisible watermark)
Human review:
None before publication
Learn more about our methodology