F-16 numuštas dronas atvėrė NATO dilemą

Gegužės 19 d. Rumunijos F-16 virš Estijos sunaikino droną. Tai pirmas kartas, kai NATO naikintuvas numušė tokį taikinį sąjungininkų teritorijoje. Perėmimas pavyko, tačiau incidentas atvėrė spragą, kuriai Aljansas kol kas neturi aiškaus sprendimo: Rusijos elektroninė kova stumia Ukrainos dronus į NATO oro erdvę, o nė viena valstybė narė to nevadina hibridine ataka.

Trys valstybės, vienas dronas

Komandų grandinė parodė, kaip iš tikrųjų veikia regiono oro gynybos architektūra. Droną pirmieji aptiko Latvijos radarai. Latvijos kontrolės ir pranešimų centras Lielvardėje vadovavo perėmimo operacijai. NATO jungtinis oro operacijų centras Uedeme, Vokietijoje, apie 11:03 pakėlė du Rumunijos F-16 iš Šiaulių bazės Lietuvoje (Romania Insider). Leitenantas komandoras Pavelesku Kostelis Aleksandru taikinį identifikavo vizualiai ir 12:14 paleido vieną raketą (Defense News). Nuo drono įskridimo į oro erdvę iki sunaikinimo praėjo keturiolika minučių.

Latvija aptiko. Lietuva priėmė naikintuvus. Rumunija davė pilotus. Estija, kurios oro erdvė buvo pažeista, turėjo radarus ir perspėjimo sistemas, bet neturėjo savų naikintuvų. NATO Baltijos oro policijos misija suveikė taip, kaip suprojektuota. Kartu ji parodė ir kitą faktą: Estija, Latvija ir Lietuva pačios savo dangaus apginti negali.

Priskyrimo spraga

Dronas beveik neabejotinai buvo ukrainietiškas, nukrypęs nuo kurso per smūgį į Rusijos taikinius. Kyjivas atsiprašė. Ukrainos užsienio reikalų ministerija nukrypimą aiškino Rusijos elektronine kova: „Rusijos pajėgos toliau nukreipia Ukrainos dronus Baltijos valstybių link. Maskva tai daro tyčia“ (Meduza).

Šis paaiškinimas dera su platesniu modeliu. Kovo pabaigoje per 48 valandas nuo kurso nukrypę dronai pasiekė visas tris Baltijos valstybes. Suomija gegužės 15 d. po drono pavojaus uždarė Helsinkio Vantos oro uostą. Latvijos vyriausybė žlugo gegužės 14 d., tapdama pirmąja NATO vyriausybe, kritusia dėl drono incidento: po smūgio į naftos bazę Rėzeknėje gynybos ministras nesugebėjo paaiškinti, kodėl dronas nebuvo perimtas.

Jei Rusija sąmoningai klaidina Ukrainos dronų navigaciją ir nukreipia juos į NATO teritoriją, tai panašu į hibridinę ataką. Europos Parlamentas pernai spalį pasmerkė Rusijos vykdomą GNSS, palydovinės navigacijos sistemų, trikdymą kaip „hibridinį karą“. Tačiau nė viena valstybė narė dėl šio modelio neinicijavo NATO 4-ojo straipsnio konsultacijų, kurios skirtos sąjungininkų pasitarimams kilus grėsmei. 2025 m. rugsėjį šis straipsnis buvo aktyvuotas, kai Rusijos dronai tiesiogiai įskrido į Lenkijos ir Estijos oro erdvę. Ukrainos dronų, nuo kurso numuštų Rusijos trikdymo, atvejais Aljansas incidentus traktuoja kaip oro erdvės valdymo, o ne saugumo grėsmės klausimą.

Toks skirtumas politiškai patogus. Rusijos elektroninės kovos įvardijimas hibridine ataka reikalautų bendro 32 sąjungininkių atsako ir galėtų riboti Ukrainos galimybes vykdyti smūgių operacijas per Baltijos koridorių. Nė viena sostinė nenori nė vienos iš šių pasekmių.

Kas prisiima kaštus

Našta pasiskirsto nevienodai. Suomija kelia naikintuvus ir uždaro oro uostus. Latvija netenka vyriausybės. Estija įjungia civilinės saugos perspėjimus šešiose apskrityse. Lenkija kuria 18 baterijų ir 700 transporto priemonių kovos su dronais sistemą. Vokietija užsakė „Skyranger“ sistemas ir artimiausiais metais planuoja turėti 500–600 vienetų.

Baltijos valstybės koordinuoja veiksmus ir siunčia perspėjimus, bet pačios numušti taikinių negali. Estija pradėjo diegti dronų aptikimo sistemas 25 miestuose. Aptikimas be kinetinio pajėgumo yra stebėsena, ne gynyba.

Rumunijos gynybos ministras perėmimą pasitiko šūkiu „Taip, Rumunija gali“ ir pasiūlė pilotą apdovanoti valstybės apdovanojimu. Neakcentuota liko kita aplinkybė: per pirmus penkis 2026 m. mėnesius į Rumunijos oro erdvę įskrido 14 Rusijos dronų. Rumunija nenumušė nė vieno.

Doktrinos tuštuma

Perėmimas įrodė, kad NATO gali sunaikinti droną sąjungininkų teritorijoje. Sudėtingesni klausimai liko neišspręsti. Aljansas neturi doktrinos „nukreipto draugiško“ taikinio atvejui, kai partnerės valstybės ginklą nuo kurso numuša priešininko elektroninė kova. NATO taisyklės dvejetainės: orlaiviui arba leidžiama būti sąjungininkų oro erdvėje, arba ne. Ukrainos dronas, Rusijos trikdymo nukreiptas į šalį, netelpa nė į vieną kategoriją.

Estija pareikalavo, kad Kyjivas dronuose, skrendančiuose netoli NATO sienų, įdiegtų nuotolinio išjungimo mechanizmus. Ukraina atsiprašė, bet viešo įsipareigojimo nepateikė. Tarpas tarp to, ką galima teisiškai argumentuoti, ir to, ką įmanoma politiškai padaryti, yra būtent ta erdvė, kuria Rusija gali naudotis. Ji tai supranta.