Rumunijos F-16 numušė droną Estijoje

Gegužės 19 d. 11:03 NATO iš Šiaulių pakėlė naikintuvus. Iš Rusijos į Estijos oro erdvę buvo įskridęs dronas. 12:14 Rumunijos F-16 pilotas paleido ugnį. Bepilotis nukrito į dirbamą lauką netoli Põltsamaa, už 30 metrų nuo artimiausio namo. Tai pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai NATO naikintuvas Baltijos šalių oro erdvėje sunaikino droną (Romania Insider, Estijos gynybos pajėgos).

Po dviejų dienų Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai pareikalavo, kad NATO tokį atsaką paverstų nuolatiniu: Baltijos oro policijos misiją, kuri taikos metu daugiausia reiškia stebėjimą ir patruliavimą, pakeistų visaverčiu oro gynybos mandatu su taisyklėmis, leidžiančiomis numušti taikinius, ir su specializuotomis kovos su dronais sistemomis Baltijos šalių teritorijoje (ERR). Tam reikia visų 32 NATO narių pritarimo. Šis reikalavimas skamba tuo metu, kai Vašingtonas siunčia signalus apie tolesnį JAV karių mažinimą Europoje.

Kaip Rusija ukrainietiškus dronus paverčia NATO problema

Dauguma šių dronų — ukrainietiški. Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamieji bepiločiai taikosi į Rusijos naftos infrastruktūrą netoli Baltijos šalių sienų, pirmiausia Ust Lugos ir Primorsko terminalų kompleksus Rusijos Leningrado srityje. Rusijos elektroninės kovos daliniai slopina GPS signalus arba įterpia klaidingas koordinates, todėl dronai nukrypsta į NATO teritoriją. Ukraina tai pripažino ir atsiprašė. Estijos gynybos ministras patvirtino, kad F-16 taikinys buvo „greičiausiai ukrainietiškas dronas, nukrypęs nuo kurso“ dėl intensyvių elektroninių trukdžių.

Ši operacija remiasi ne vien fiziniais dronais, bet ir informaciniu poveikiu. Gegužės 18 d. Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba SVR pareiškė, esą ukrainiečių dronų operatoriai dislokuoti Latvijos karinėse bazėse, ir pagrasino smūgiais Latvijos „sprendimų priėmimo centrams“. Latvija, Ukraina ir JAV šiuos teiginius atmetė (ISW). Baltarusija įteikė diplomatinį protestą, tvirtindama, kad dronas į jos oro erdvę įskrido iš Lietuvos, nors vos prieš kelias dienas jos kariuomenė karštąja linija įspėjo Lietuvą apie priešinga kryptimi skrendantį droną. Lietuva šį protestą pavadino „tiesioginiu Baltarusijos bendrininkavimo Rusijos informacinėje atakoje įrodymu“.

Taip susikuria uždaras mechanizmas. Rusijos elektroninė kova nustumia ukrainietiškus dronus į NATO oro erdvę. Rusijos žvalgyba tuomet naudoja šiuos incidentus kaip įrodymą, kad Baltijos šalys esą puola Rusiją. Dronų epizodai sutapo su gegužės 19 d. iš anksto neskelbtomis Rusijos branduolinėmis pratybomis, per kurias raketos leistos ir iš Baltarusijos teritorijos (Defense News). Per vieną savaitę NATO rytinį flangą pasiekė dronai, dezinformacija ir branduolinis signalizavimas.

Trys valstybės, trys sisteminės nesėkmės

Latvijos koalicija subyrėjo gegužės 14 d. po nesėkmingo atsako į droną, smogusį naftos bazei Rėzeknėje (LSM). Tai pirmas NATO valstybės vyriausybės žlugimas, tiesiogiai susijęs su dronais grindžiamu hibridiniu karu. Premjeras Andris Kulbergas po šešių dienų suformavo naują, dar neišbandytą koaliciją. Viena detalė ypač svarbi: Ukraina Baltijos šalims buvo pasiūliusi dronų radarų ir aptikimo programą. Estija ją priėmė. Latvija atsisakė. Į Rėzeknę smogęs dronas atskrido nepastebėtas.

Lietuvos civilinė sauga per penkias dienas sutriko tris kartus. Gegužės 20 d. ekstremaliųjų situacijų programėlė LT72 neatlaikė naudotojų apkrovos, gegužės 21 d. rodė pasenusius duomenis, o gegužės 22 d. vėl fiksuoti sutrikimai. Vilniuje slėptuvės buvo užrakintos. Sirenos nesuveikė. Prezidentas ir premjeras perkelti į bunkerius.

Estijos radarai gegužės 19 d. droną aptiko dar prieš jam įskrendant į šalies teritoriją. Tačiau Estija neturi savo naikintuvų. Be tuo metu mokomajame skrydyje buvusio Rumunijos piloto dronas būtų skridęs toliau be kliūčių.

Ką nuspręs Ankara

Baltijos misijos perrašymas iš oro policijos į oro gynybą reikalauja formalaus Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimo. Tai nuolatinis NATO valdymo organas, kuriame bet kuris sąjungininkas gali blokuoti sprendimą. Artimiausia reali proga — Ankaros viršūnių susitikimas liepos 7–8 d..

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Grynkewichius gegužės 19 d. patvirtino, kad Europa „tikrai turėtų tikėtis papildomų“ JAV karių perdislokavimų. Baltijos šalims reikalinga daugiasluoksnė aptikimo ir vadovavimo architektūra remiasi amerikietiškomis sistemomis. Europinės alternatyvos dar kuriamos: Lenkija stato 18 kovos su dronais baterijų, Latvijoje veikia pirmasis NATO kovos su bepiločiais inovacijų poligonas. Tačiau šiandien tai dar neuždengia Baltijos šalių dangaus.

Europos Parlamentas gegužės 21 d. pareiškė „visišką solidarumą“ su Baltijos valstybėmis. Solidarumas nėra radarų tinklas. Ankaros susitikimas parodys, ar 32 sąjungininkės pasirengusios finansuoti techniką, kuri tokį solidarumą paverstų gynyba, kai valstybė, iki šiol laikiusi NATO oro gynybos architektūrą, traukiasi nuo stalo.