Rusija stato bazes 115 000 karių

Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Baltijos šalių žurnalistų bendrame tyrime analizuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos karinė statyba spartėja keliuose taškuose nuo Arkties iki Baltijos jūros. Naktinio apšvietimo analizėje per pastaruosius metus ryškiau šviesti pradėjo bent 16 iš 19 stebėtų karinių objektų; Pečengoje, Petrozavodske, Lugoje ir Baltijske matyti naujos kareivinės, amunicijos sandėliai ir karinės technikos telkimo aikštelės (SVT). Tai nėra įrodymas, kad puolimas neišvengiamas artimiausiu metu. Tačiau tai rodo, kad Rusijos kariuomenės pertvarka virsta fizine infrastruktūra. Klausimas dabar toks: ar NATO spės sustiprinti pastiprinimo koridorių nuo Vokietijos iki Suomijos Arkties sienos, kol šie objektai bus užpildyti kariais.

Ką prideda palydoviniai duomenys

SVT, NRK, DR ir „Delfi“ atliktas tyrimas apima statybų lanką nuo Kolos pusiasalio iki Kaliningrado eksklavo. Šie objektai nėra naujai atrastos vietos: apie Rusijos atkuriamą Leningrado karinę apygardą ir dalinių plėtrą prie Suomijos sienos buvo žinoma ir anksčiau (Arctic Today). Palydoviniai duomenys patvirtina kitą dalyką — planai vienu metu įgyvendinami keliose vietose, o darbai suintensyvėjo Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO.

Karių skaičius reikia vertinti atsargiai. Suomijos kariuomenės vadas Pasis Välimäkis yra sakęs, kad Rusijos pajėgos prie Suomijos po karo Ukrainoje gali padidėti nuo maždaug 20 000 iki apie 80 000 karių (GP, Meduza). 115 000 skaičius reiškia prognozuojamą infrastruktūros talpą visuose stebėtuose objektuose, o ne jau dislokuotus karius (Militarnyi, SVT). Švedijos karinės žvalgybos vadovas Tomas Nilsonas šią plėtrą pavadino rimta grėsme, bet apibūdino ją kaip struktūrą, kurią bus galima užpildyti, kai tai leis karas Ukrainoje. Danijos generolas majoras Brajanas Nisenas artimiausio laikotarpio grėsmę vertino kaip mažą (Berlingske).

Rusija betoną pila jau dabar. Ar ji galės į tą betoną perkelti karius, priklausys nuo karo, kurio ji dar nebaigė.

NATO priešakinė linija juda greičiau nei užnugaris

NATO atsakas pasirodė likus kelioms dienoms iki tyrimo paskelbimo. Birželio 6 d. veiklą pradėjo NATO priešakinės sausumos pajėgos Suomijoje: Švedijos vadovaujama maždaug 600 karių kovinė grupė dislokuota Bodene, Švedijoje, o daugianacionalinis štabo elementas — Rovaniemyje, Suomijoje. Abi struktūros pavaldžios NATO vyriausiajam sąjungininkų pajėgų vadui (Finnish Government, NATO). Šios pajėgos sukurtos taip, kad prireikus būtų galima jas išplėsti iki brigados lygio ir greitai permesti į Suomiją.

Suomijos laikysena paremta pastiprinimu, ne panika. Suomijos instituto tyrėjas pažymėjo, kad vien Petrozavodsko plėtra Suomijos saugumui „nėra itin reikšminga“, nes Helsinkis ir NATO Rusijos perginklavimą buvo įskaičiavę jau stojimo į Aljansą metu (Yle).

Vokietija: siauroji vieta už fronto

Sunkesnė problema yra toliau nuo sienos. Vokietija nėra priešakinė valstybė, tačiau rytinis ir šiaurinis NATO flangai negali būti pastiprinti be Vokietijos geležinkelių, kelių ir oro erdvės. Liuftvafė neseniai treniravosi Hamburgo civilinį oro uostą naudoti kaip karo meto logistikos centrą šiaurinei oro gynybai (Bundeswehr). Lietuvoje nuolat dislokuojama didelė kovinė brigada — pirmas toks Bundesvero dislokavimas buvusioje sovietinėje teritorijoje. Visiškas operacinis pasirengimas planuojamas 2027 m. (Süddeutsche Zeitung).

Vokietija siekia sukurti stipriausią Europoje konvencinę kariuomenę, tačiau šį tikslą sieja su 2039 m. terminu. Pagal gynybos išlaidas kaip BVP dalį ji šiuo metu yra maždaug vienuolikta tarp Europos NATO valstybių (ZDFheute). Danija, priešingai, po incidentų su dronais į naujus pajėgumus investuoja 2,1 mlrd. kronų, savo sąsiaurius ir tiltus vertindama ne kaip vien vidaus infrastruktūrą, o kaip NATO siaurąsias vietas (BT).

Atotrūkis tarp NATO priešakinių dislokavimų ir juos turinčios palaikyti logistikos grandinės yra tikroji Europos gynybos atsarga. Priešakinės valstybės — Suomija, Baltijos šalys, Švedija — integruojasi greitai. Tranzito valstybės, pirmiausia Vokietija, jau tikrina civilinę infrastruktūrą kariniam naudojimui, bet pajėgumus kuria dešimtmečiais matuojamu tempu. Rusijos statybvietės juda trumpesniu grafiku. Betonas jau stingsta.