Rusija dislokavo 200 raketų paleidiklių

Mažiau nei 20 Ukrainos bepiločių orlaivių operatorių per Švedijos karines pratybas, pasibaigusias gegužės 13 d., sunaikino didžiąją dalį NATO šarvuotosios kolonos. Po šešių dienų Rusija pradėjo branduolinių pajėgų pratybas, mastu gerokai pranokstančias jos kasmetinius mokymus. Kai įprastinis atgrasymas viešai pasirodo pažeidžiamas, branduoliniai signalai tampa sunkiau ignoruojami.

Ką parodė dvidešimt dronų operatorių

„Aurora 26" — 18 000 karių pratybos Gotlande ir pietų Švedijoje, kuriose dalyvavo 13 sąjungininkių — turėjo patikrinti gynybą nuo hibridinių grėsmių. Dvi nedidelės Ukrainos dronų komandos, pakviestos atlikti priešininko vaidmens, šį scenarijų pavertė pamoka. Viename epizode jos sunaikino 28 iš maždaug 32 sunkiųjų šarvuotųjų transporto priemonių, o visą aerodromą „išvalė" per 20 minučių. Pratybas teko stabdyti tris kartus, kad gynėjai galėtų persigrupuoti.

Švedijos gynybos ministras Polas Jonsonas rezultatų nemenkino. „Visiškai teisinga, kad jos buvo reiklios", sakė jis, pridūręs, kad „Ukraina šioje srityje geriausia pasaulyje". Vyriausiasis kariuomenės vadas Michaelis Claessonas pareiškė, kad visos NATO sąjungininkės turi kuo greičiau mokytis dronų karo.

Rusijos branduolinės pratybos be sutarties

Gegužės 19 d. Rusija pradėjo trijų dienų branduolines pratybas, kuriose vienu metu panaudotos visos trys jos branduolinės triados dalys: sausumos tarpžemyninės balistinės raketos, iš povandeninių laivų leidžiamos balistinės raketos ir strateginiai bombonešiai. Pratybose dalyvavo daugiau kaip 200 raketų paleidimo įrenginių, 140 orlaivių, 73 laivai ir 13 povandeninių laivų. Kasmetinės Rusijos branduolinės pratybos „Grom" paprastai apima kelis tūkstančius karių ir kelis bandomuosius paleidimus. Šis mokymas jas gerokai pranoko.

Dalyvavo ir Baltarusija, atvirai treniravusi „branduolinės amunicijos pristatymą ir jos parengimą naudoti". Rusija Baltarusijos teritorijoje dislokavo vidutinio nuotolio raketų sistemą „Orešnik"; iš ten ji gali pasiekti visas Europos sostines per mažiau nei dešimt minučių. Nė viena Europos NATO narė neturi palyginamos sistemos.

Tai ir pirmos didelės pratybos po „New START" — paskutinės JAV ir Rusijos branduolinių ginklų ribojimo sutarties — galiojimo pabaigos vasario 5 d.. Pirmą kartą nuo 1972 m. nebėra teisiškai privalomo patikros mechanizmo. NATO nebegali pagal sutartines inspekcijas patvirtinti Rusijos kovinių galvučių skaičiaus, todėl remiasi palydoviniais vaizdais ir signalų žvalgyba.

Dronai jau kerta sienas

Ukrainos dronų karo sukeltas įprastinių pajėgų neapibrėžtumas persikelia ir į sąjungininkių teritoriją. Gegužės 15 d. Suomija trims valandoms uždarė Helsinkio Vantos oro uostą ir nurodė 1,7 mln. gyventojų likti patalpose, kai žvalgyba įspėjo, jog Rusijos link skrendantys Ukrainos dronai gali nukrypti į Suomijos oro erdvę. Devyni reisai buvo nukreipti kitur. Dronas nepasirodė, bet uždarymas parodė, kaip toli išsiplėtė karo periferija.

Po keturių dienų Rumunijos F-16, vykdęs NATO Baltijos oro policijos misiją — rotacinį naikintuvų patruliavimą Baltijos šalių oro erdvei saugoti — numušė neatpažintą droną virš pietų Estijos (Uudis.net, Polsatnews). Tai pirmas toks numušimas šalies istorijoje. Gynybos ministras Hannas Pevkuras sakė, kad greičiausiai tai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas. Incidentas įvyko per Estijos pratybas „Kevadtorm", kuriose tą pačią savaitę buvo treniruojamasi reaguoti į dronų scenarijus.

Šie dronų incidentai tiesiogiai įsiliejo į aštriausią savaitės diplomatinį nesutarimą. Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas pasiūlė koordinuotą Europos dialogą su Putinu, jeigu tam būtų Europos lyderių ir Ukrainos mandatas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią idėją kategoriškai atmetė. Nesutarimas platesnis nei dviejų prezidentų pozicijos: Europa neturi bendro atsakymo, kaip kalbėtis su Maskva, kai Rusija griežtina branduolinę laikyseną, o nuo kurso nukrypę dronai vis dažniau atsiduria sąjungininkių teritorijoje.

Liepos mėnesį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Ankaroje turės mėginti šiuos skirtumus sujungti. Jis vyks po savaitės, kai NATO įprastinių pajėgų pažeidžiamumą išryškino pigūs dronai, Rusija dideliu mastu pademonstravo branduolinį pasiekiamumą, o abipusį skaidrumą kadaise užtikrinusi sutarčių architektūra nebegalioja. Ar sąjungininkės į Turkiją atsiveš dronų doktriną, branduolinės laikysenos peržiūrą, ar tik dar vieną ginčą, iš esmės nulems šios vasaros saugumo darbotvarkę.