Skip to main content
EU_PUBLIC_AFFAIRS06 / 18 · dienos istorija3 min · 560 žodžių · 30 šaltinių

Rusija verbuoja sabotažo vykdytojus per Telegram

Parašyta DIto brief AI · 2026 m. liepos 7 d., 02:50
Kaip buvo parašyta

A swarm of disposable devices encrusts the vital junctions of European infrastructure.

Vaizdo kompozicija · tobrief
tekstas · 3 min skaitymo

„Telegram“ žinutėje siūlomi lengvi pinigai. Pirma užduotis nedidelė: nufotografuoti pastatą, patikrinti privažiavimą, prisijungti prie protesto. Atsiskaitoma pateikus įrodymą. Jei žmogus įvykdo nurodymą, užduotys sunkėja. Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos saugumo tarnybos jau sulaikė arba apkaltino žmones, įtrauktus į tokį mechanizmą. Tai ne parengti šnipai, o internetu verbuojami paprasti žmonės, atliekantys atskiras užduotis ir nebūtinai suprantantys visą grandinę. Modelis pigus, ankstyvoje stadijoje sunkiai klasifikuojamas ir rodo, kaip lėtai Europa pavienius vietos tyrimus paverčia bendru sabotažo vaizdu.

Pirma fotografija, vėliau — eskalacija

Lenkijos ABW, vidaus saugumo agentūra, pateikė aiškiausią viešai matomą šio modelio vaizdą. Prokurorai aprašė lenko ir baltarusio sulaikymą: jie, „Telegram“ moderatoriaus nurodymu, fotografavo valstybės saugumui svarbius objektus, o veika kvalifikuota kaip „diversija prieš Lenkiją“ (Interia). Vidaus reikalų ministras Tomašas Siemoniakas nurodė, kad toks verbavimas vyko Varšuvoje, Vroclave, Krokuvoje, Zakopanėje ir Bydgoščiuje (RMF24, Radio Alex).

Atskiroje operacijoje žmonėms mokėta už dalyvavimą tariamai spontaniškose Ukrainos pabėgėlių protesto akcijose. Tikslas — panaudoti korupcijos skandalus ir vidinius Ukrainos ginčus, didinant Lenkijos ir Ukrainos įtampą per veiksmus, kurie iš išorės atrodė kaip savarankiškas pilietinis protestas.

Lenkijos ekspertai tokius žmones vadina „vienkartiniais agentais“ — įtraukiamais per pinigus, spaudimą arba manipuliaciją (Rzeczpospolita). Pirmas veiksmas gali atrodyti kaip vandalizmas ar aktyvizmas. Kuratorius tuo metu tikrina, ar verbuojamas žmogus vėliau galėtų atlikti pavojingesnę užduotį.

Tas pats modelis skirtingose valstybėse

Vokietijos BfV, vidaus žvalgybos tarnyba, savo 2025 m. metinėje ataskaitoje aprašė tą patį mechanizmą: Rusijos tarnybos per „Telegram“ verbuoja pagalbininkus fotografavimui, infrastruktūros stebėjimui ir ankstyvos stadijos sabotažui (BR). Tokia schema sąmoningai ištrina ribą tarp valstybės nukreipto veiksmo, paprasto nusikaltimo ir atsitiktinumo. Trys vyrai nuteisti už geležinkelio linijų, susijusių su parama Ukrainai, šnipinėjimą (DW, ZEIT).

Prancūzija pateikia ryškiausią pavienį atvejį. Netoli Tulūzos birželio 5 d. baltarusis apkaltintas po to, kai bepiločius orlaivius gaminančios bendrovės „Delair“ technikai pastebėjo jį filmuojant dronų bandymus. DGSI, Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnybos, tyrėjai jo telefone rado 55 sekundžių vaizdo įrašą, išsiųstą rusišku numeriu (Le Monde). „Le Monde“ duomenimis, prieš kelias dienas į tą pačią gamyklą buvo surengta ataka Molotovo kokteiliais, tačiau tyrėjai viešai nėra nustatę ryšio tarp sulaikyto vyro ir padegimo. Žvalgybinės apžiūros byla stipri. Visa grandinė nuo rusiško nurodymo, filmavimo iki to paties asmens įvykdyto padegimo neįrodyta.

Kas atsakingas už problemą

Latvijos VDD, valstybės saugumo tarnyba, perspėjo, kad jauni žmonės vis dažniau verbuojami per „TikTok“, „Discord“, „Telegram“ ir žaidimų platformas, tokias kaip „Roblox“ (Baltija.eu). Verbavimo paviršius plečiasi. Institucinė galia į jį reaguoti — ne tokiu pat tempu.

Pagal ES sutartis nacionalinis saugumas lieka kiekvienos valstybės narės atsakomybė (ES sutarties 4 straipsnis). Nacionalinės tarnybos tiria. Nacionaliniai prokurorai pareiškia kaltinimus. Europolas gali jungti tarpvalstybinę policijos žvalgybos informaciją (Europol). Eurojustas gali suburti prokurorus, o jo SIRIUS projektas padeda gauti „Telegram“ pokalbius ir paskyrų duomenis, nuo kurių tokios bylos dažnai priklauso (Eurojust SIRIUS). Tačiau koordinavimas nėra vadovavimas. Nė viena ES institucija negali nuo pirmo signalo iki kaltinimo valdyti kontrsabotažo bylos.

Problemą didina platformų reguliavimo spraga. „Telegram“ nėra Europos Komisijos labai didelių interneto platformų sąraše pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, ES turinio valdymo teisės aktą, todėl jai netaikoma papildoma sisteminės rizikos priežiūra, privaloma didžiausioms platformoms (Komisijos VLOP sąrašas). Verbavimo kanalas lieka už reguliacinės architektūros, sukurtos būtent koordinuotai žalai riboti.

Sabotažo verbuotojas veikia kaip visos ES problema, o teisinis atsakas prasideda vietoje. Europa turi koordinavimo priemonių, bet neturi vieno centro, kuris pakankamai anksti perimtų visą modelį. Atpažinimas vis dar priklauso nuo nacionalinio pareigūno, kuris geležinkelio mazgo nuotrauką, padarytą žmogaus, maniusio, kad užsidirba lengvų pinigų, susieja su ją užsakiusiu „Telegram“ pokalbiu.

How was this article?

Help us get better

Details about this article
Model:
claude-opus-4-6
Generated:
7/7/2026, 2:52:09 AM
Pipeline run:
eu_pipeline_20260707_005006
Watermark:
SynthID (Google's invisible watermark)
Human review:
None before publication
Learn more about our methodology