Rusija įspėja užsieniečius, Praha lieka Kyjive

Spalio 3 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija perspėjo užsienio piliečius, tarp jų diplomatinį personalą, nevykti į Ukrainą ir iš jos išvykti. Ji taip pat pažadėjo tęsti „masinio masto atsakomuosius smūgius“ Kyjivui ir kitiems miestams (TASS, Reuters). Tą savaitę Rusijos dronai smogė dviem tiltams, jungiantiems abi Dnipro pakrantes. Maskva gali skelbti perspėjimus, tačiau vyriausybės, kurių darbuotojai yra Kyjive, pačios sprendžia, ar jie ten liks.

Ką iš tikrųjų pasakė Maskva

Kai kuriose antraštėse teigta, kad Rusija ragina diplomatus išvykti iš Kyjivo (Polskie Radio). Tačiau naujasis perspėjimas apėmė visą Ukrainą. Kyjivas paminėtas tik primenant, kad Maskva anksčiau ragino užsieniečius ir diplomatus palikti miestą (Reuters).

Ministerija šį pranešimą pateikė kaip ankstesnės pozicijos pakartojimą: nurodė į savo gegužės 25 d. pareiškimą ir po dviejų dienų surengtą užsienio reikalų viceministro Michailo Galuzino informacinį susitikimą (TASS). Taigi šeštadienio tekstu pakartota jau skelbta pozicija, o nauja politika nepaskelbta.

Ministerijos svetainėje paskelbtame pareiškime jį pasirašęs pareigūnas nenurodytas. Jame teigiama, kad Rusija smogia „kariniams objektams“, atsakydama į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilius (Interfax). Nenurodyta nei smūgio data, nei panaudotas ginklas, nei taikinys. Čia cituojami pranešimai nepatvirtina, kad taikiniai buvo kariniai.

Originalaus ministerijos puslapio patikrinti nepavyko, todėl nežinomas tikslus pareiškimo paskelbimo laikas. Neaišku ir tai, ar jis paskelbtas prieš šeštadienio smūgį, ar po jo.

Tiltai, kuriuos puola

Kyjive atakos jau trikdė kasdienį gyvenimą. Nuo spalio 1 d. Rusijos dronai ne kartą atakavo Pietų tiltą. Per jį per Dnipro eina šešių eismo juostų kelias ir žalioji metro linija (Yle).

Uždarius tiltą, autobusų ir automobilių eismas buvo nukreiptas į kitus miesto tiltus. Meras Vitalijus Klyčko padėtį pavadino sudėtinga, kaip rašyta ankstesniame To Brief pranešime.

Šeštadienio rytą smūgis kliudė ir antrą perėją per upę – Šiaurės tiltą. Buvo apgadinta jo važiuojamoji dalis ir troleibusų linijos (CityNews/AP). Smūgiai tiltams, jungiantiems abi Kyjivo puses, trikdo kasdienes keliones mieste, nepaisant to, kokius taikinius įvardija Maskva.

Sprendimą priima kiekviena vyriausybė

Maskva negali įsakyti užsienio valstybių ambasadoms palikti Ukrainą. Kiekviena diplomatų į šalį siunčianti vyriausybė sprendžia, ar jos darbuotojai liks, bus perkelti kitur, ar ambasados veikla bus sumažinta. Europos valstybei svarbu įvertinti, kokį pavojų smūgiai kelia jos žmonėms. Maskvos nuomonė, kur jie turėtų būti, šio sprendimo nenulemia.

Čekijos vyriausybė savo poziciją išsakė viešai. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Adamas Čörgő sakė, kad ambasados darbuotojai lieka Kyjive, ir pabrėžė, jog tokie Rusijos perspėjimai nėra naujiena. Jis pridūrė, kad tolesni veiksmai priklausys nuo ministerijos vidaus krizių valdymo tvarkos (Novinky).

Ukrainos pozicija paskelbta likus dienai iki Rusijos perspėjimo. Tuomet Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tyhijus sakė, kad nė viena užsienio atstovybė nepranešė Ukrainai apie planus persikelti (ZN.ua). Kadangi šis pareiškimas paskelbtas anksčiau už Maskvos pranešimą, iš jo negalima spręsti, kaip atstovybės į jį reagavo.

Rumunijos, Prancūzijos ir Vengrijos šaltiniuose naujų viešų šių šalių vyriausybių sprendimų nerasta. Apie naują sprendimą nepaskelbė ir ES delegacija Kyjive. Tai nereiškia, kad atstovybių viduje niekas nepasikeitė. Tiesiog nė viena iš šių vyriausybių apie tai viešai nepranešė.

Perspėjimu pakartota gegužę pirmą kartą paskelbta Maskvos pozicija. Jis neuždarė nė vienos ambasados ir nepakeitė tvarkos, pagal kurią sprendžia pačios vyriausybės. Šią savaitę pasikeitė padėtis mieste: dronai apgadino Kyjivo susisiekimui svarbius tiltus, todėl eismą teko nukreipti kitur. Kol kas viešai žinoma tik apie vienos Europos vyriausybės atsaką: Praha palieka diplomatus Kyjive.