Rusijos dronas smogė daugiabučiui Rumunijoje

Rusijos „Geran-2“ dronas ankstų gegužės 29-osios rytą pataikė į dešimties aukštų gyvenamąjį namą Galačyje, Rumunijoje. Sužeista moteris ir jos paauglys sūnus. NATO patvirtino, kad ginklas buvo rusiškas (Euronews, Defense News). Tai pirmas patvirtintas Rusijos karo sukeltas kinetinis smūgis, per kurį civilių aukų atsirado NATO valstybės teritorijoje. Rumunija išsiuntė Rusijos konsulą Konstancoje ir uždarė konsulatą. Aljansas pažadėjo „absoliutų solidarumą“, bet kolektyvinės gynybos mechanizmo neįjungė.

Keturios minutės, nė vieno šūvio

Rumunija žinojo, kad dronas artėja. Prie Galačio neseniai įrengtas radaras jį sekė dar Ukrainos oro erdvėje. Du F-16 naikintuvai iš 86-osios aviacijos bazės Feteštyje jau buvo pakilę, leidimas panaudoti ginklus suteiktas. Dronas į Rumunijos oro erdvę įskrido 01:52, o į pastatą pataikė 01:56 (Agerpres). Keturios minutės buvo per mažai taikiniui atpažinti, klasifikuoti, priimti sprendimą ir šauti, nerizikuojant numušimo nuolaužomis virš 250 000 gyventojų miesto.

Spraga atsivėrė ne jutikliuose, o smūgio grandinėje. Rumunijos „Patriot“ baterijos pritaikytos balistinėms raketoms ir orlaiviams, ne stogų aukštyje skrendančiam savižudžiam dronui. Netoliese veikusi JAV gamybos „Merops“ perėmimo sistema negalėjo šaudyti virš gyvenamųjų rajonų. „Gepard“ priešlėktuvinių pabūklų dislokavimui privačioje žemėje reikėjo savininkų sutikimo, o jo nebuvo gauta (United24 Media, Defense News). Laikinasis Rumunijos gynybos ministras sakė, kad šaliai trūksta vietinės antžeminės oro gynybos, nes „nuo karo Ukrainoje pradžios tie, kurie turėjo priimti sprendimą, jo nepriėmė“ (Agerpres).

Tai jau 28-as dokumentuotas drono įskridimas į Rumunijos oro erdvę nuo 2022 m. Vien 2026 m. tokių atvejų buvo penkiolika (Le Monde).

Solidarumas pažadėtas, veiksmai išsiskiria

Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje. Naujas Vengrijos premjeras Peteris Madjaras pasmerkė Rusiją vardu ir pareiškė, kad NATO vienybė „šiandien svarbesnė nei bet kada“. Tai posūkis po Viktoro Orbano dešimtmetį trukusios Maskvos dangstymo politikos (Telex). Dabar opozicijoje esantis Orbanas paskelbė užuojautą sužeistiesiems, bet Rusijos nepaminėjo (Daily News Hungary).

Slovakijoje skilimas atviras. Prezidentas Peteris Pellegrinis paragino stiprinti rytinę sieną. Premjeras Robertas Ficas perspėjo dėl „stipruolių kalbų“ ir ragino ES atnaujinti dialogą su Maskva (JOJ24). Bulgarijoje modelis panašus: prezidentė Iliana Jotova pareiškė visišką solidarumą su Rumunija, o premjeras Rumenas Radevas ragino siekti derybų su Rusija (24 Chasa, BNR). Abiejose šalyse valstybės vadovai apie Rusiją kalba griežčiau nei vyriausybių vadovai. Politinį toną nustatantys veikėjai juda greičiau nei tie, kurie priima vykdomuosius sprendimus.

Sutarties spraga

NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė pažadėjo „ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos colį“. Jis nepaminėjo nei 4-ojo straipsnio, numatančio konsultacijas, nei 5-ojo straipsnio, kuriuo įsipareigojama vienos sąjungininkės užpuolimą laikyti visų užpuolimu (Euronews). Pati Rumunijos gynybos ministerija incidentą kvalifikavo kaip „karo Ukrainoje pasekmę“, o ne kaip Rumunijos užpuolimą. Užsienio reikalų ministrė Oana Toiu sakė, kad smūgis „pateisina“ konsultacijas pagal 4-ąjį straipsnį, bet patvirtino, jog Rumunija jų neinicijuoja (Eurointegration).

Teisinis tokio atsargumo pagrindas trapus. Šiaurės Atlanto sutartyje nėra reikalavimo įrodyti tyčinį taikymą, kad būtų galima taikyti 5-ąjį straipsnį. Sutartyje kalbama apie „ginkluotą užpuolimą“. Ketinimo kriterijus — politinė interpretacija, per dešimtmečius susiformavusi aljanso praktikoje siekiant išvengti platesnio karo. Ji veikė 2022 m. Pševoduve, kai į Lenkiją nukritusi raketa pasirodė buvusi ukrainietiška. Galačyje ginklas patvirtintas kaip rusiškas. Dviprasmybė, leidusi NATO išlaikyti santūrumą, gerokai susiaurėjo (CYIS).

Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai sprendimą pasiūlė likus aštuonioms dienoms iki smūgio Galačyje: NATO oro policijos misiją rytiniame flange paversti visaverte oro gynybos laikysena, suteikiant nuolatinį įgaliojimą naikinti grėsmes (president.ee). Pačios NATO gegužės 21 d. pratybų formuluotėse jau pripažinta „vykstanti perėjimo nuo oro policijos prie oro gynybos“ kryptis (Defence Industry Europe). Liepos viršūnių susitikimas Ankaroje dabar tampa sprendimo tašku.

Iki tol rytinis aljanso flangas gyvens su tarpu tarp to, ką NATO žada, ir to, ką gali operatyviai įvykdyti. Lėtai stogų aukštyje skrendantis dronas tą tarpą parodė jau 28-ą kartą.