Rusiškų dujų importas vėl auga

Danijos Fiūno saloje veikianti laivų statykla „Fayard“ sausajame doke remontuoja tanklaivius, gabenančius rusiškas suskystintas gamtines dujas. ES taisyklės to nedraudžia. Įmonė teigia kiekvieną laivą tikrinanti pagal sankcijų sąrašus ir neaptarnaujanti į juos įtrauktų laivų (WirtschaftsWoche). Danijos premjerė šią padėtį pavadino „nesuprantama“, tačiau iki ES taisyklių pakeitimo Kopenhaga neturi teisinio instrumento jai sustabdyti.

Būtent ši spraga tarp politinio tikslo ir teisinės tikrovės geriausiai apibūdina dabartines Europos energetikos sankcijas. Pirmąjį 2026 m. ketvirtį Rusija vis dar tiekė 17,3 % į ES importuotų suskystintų gamtinių dujų (Eurostat). ACER, ES energetikos reguliuotojo, stebėsenos duomenimis, 2026 m. pradžioje šis importas per metus padidėjo 11 %, o įsigaliojus naujiems kovo mėnesio ribojimams išaugo dar 17 % (Euronews). Oficialiai Europa rusiškų dujų atsisako. Faktiniai kiekiai kol kas juda priešinga kryptimi.

Kodėl atsisakymo tvarkaraštis praleidžia daugiau dujų

Suskystintos gamtinės dujos, arba SGD, yra iki skystos būsenos atšaldytos dujos, kurias galima gabenti laivais, o ne vamzdynais. Jų tiekimui reikia ilgos paslaugų grandinės: tanklaivių, sausojo doko, korpuso remonto, uostų, draudimo, terminalų saugyklų ir regazifikavimo, kai skystis vėl paverčiamas į vamzdynus tiekiamomis dujomis. 2024 m. birželį priimtas 14-asis ES sankcijų paketas uždarė tik vieną šios grandinės dalį: ES terminalams uždrausta perkrauti rusiškas SGD, skirtas išgabenti į trečiąsias šalis (ES Taryba). Tačiau rusiškų SGD, perkamų vartoti Europoje, draudimas neapėmė, kaip ir su laivais susijusių paslaugų (EEAS).

Nuo 2026 m. kovo uždraustos naujos rusiškų dujų sutartys. Tačiau anksčiau sudarytos sutartys galioja iki griežtesnių 2027 m. terminų, o visiškas importo draudimas nenumatomas anksčiau nei tų metų sausį (Euronews). Šis pereinamasis laikotarpis paaiškina augančius kiekius: pirkėjai, turintys galiojančias sutartis, turi paskatą pasiimti tiekimus, kol teisinis kelias dar atviras, o dalis jų, tikėtina, kaupia atsargas prieš užsidarant langui. „Fayard“ parduoda laivų priežiūrą, ne dujas. Ji veikia toje erdvėje, kurią ES teisė sąmoningai paliko neuždarytą.

Spraga turi ne vieną adresą

„Fayard“ nėra vienintelė išimtis. Belgijos Zėbriugės terminalas, valdomas „Fluxys“, teikia saugojimo, pakrovimo ir regazifikavimo paslaugas. Jomis gali būti aptarnaujamos į ES vidaus vartojimui patenkančios rusiškos SGD — būtent tas maršrutas, kurio sankcijos nepalietė (Fluxys, ES Taryba). Laivų statykla užtikrina, kad tanklaivis liktų tinkamas plaukioti. Terminalas krovinį paverčia vartojamomis dujomis. Abi grandys lieka už sankcijų ribų.

Politinis ginčas čia eina per komercinius interesus. Prancūzija — didžiausias Europos SGD įėjimo taškas: 2025 m. jos SGD importas siekė 249 TWh ir sudarė 56 % šalies dujų tiekimo, nurodo Les Énergies Renouvelables. „TotalEnergies“ turi pirkimo sutartį su Rusijos „Yamal LNG“ projektu iki 2032 m. (Executive Digest). Ispanijoje, turinčioje šešias regazifikavimo gamyklas ir didžiausius SGD priėmimo pajėgumus ES, uostų operatoriai viešai įspėja, kad spartus draudimas gali kelti kainas ir didinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų (upday Spain). Prancūzija ir Ispanija turi finansinį interesą lėtesniame grafike. Baltijos valstybės siekia priešingo rezultato — greitesnio visiško draudimo, argumentuodamos, kad likęs importas toliau finansuoja Rusijos karo ekonomiką (english.nv.ua).

Iki 2027 m. sausio termino Briuseliui liko šeši mėnesiai. Rimtumas bus matuojamas ne dar viena politine deklaracija, o konkrečiomis taisyklėmis: ar ankstesnės sutartys neteks išimties anksčiau, ar terminalų operatoriams bus nustatytos naujos pareigos dėl rusiškų dujų krovinių ir ar Danijos Fiūno salos laivų statykla toliau galės aptarnauti juos gabenančius tanklaivius.