Rusijos palydovai siejami su GPS trikdžiais Europoje

Kelioms sekundėms žemėlapis ima rodyti klaidingai taip plačiai, kad tai nebeprimena pakelėje veikiančio trukdytuvo. Signalai vienu metu nusilpsta toli viena nuo kitos esančiose stotyse, paskui grįžta dar daugumai naudotojų nespėjus nieko pastebėti. Naujas Teksaso universiteto ir Stanfordo dar nerecenzuotas tyrimo tekstas teigia, kad dalis trumpų GNSS trikdžių virš Europos, Grenlandijos ir Kanados galėjo būti sukelti iš orbitos. Tai palydovinę navigaciją paverčia ne vietine, o žemyninio masto pažeidžiamumo problema (arXiv).

Per platus signalas vienam sunkvežimiui

GNSS — bendras palydovinės navigacijos sistemų, tokių kaip GPS ir „Galileo“, pavadinimas. Kiekvienas imtuvas klausosi labai silpnų laiko signalų iš palydovų ir, palyginęs jų atvykimo laiką, apskaičiuoja savo buvimo vietą. Žemę šis signalas pasiekia itin silpnas, labiau kaip tolima radijo stotis, o ne mobiliojo ryšio bokštas. Slopinimas — grubus metodas: stipresnis siuntimas tuo pačiu dažniu užgožia tikrąjį signalą. Klastojimas sudėtingesnis: imtuvas gauna įtikinamai atrodančią melagingą informaciją ir gali apskaičiuoti klaidingą vietą arba laiką. Tokia rizika aptariama ir „Galileo“, ir aviacijos gairėse (EUSPA, FAA).

Svarbiausia užuomina — mastas. Tyrėjai nustatė 75 dienas nuo 2019 m. iki 2026 m. balandžio, kai užfiksuotas bent vienas plataus ploto įvykis; šį modelį pastebėjo ir mokslo spauda (IFLScience). Tyrimo tekste nurodoma, kad dauguma trikdžių truko mažiau nei 10 sekundžių, dažnai tik 3–5 sekundes (arXiv). Toli viena nuo kitos esančios stotys matė tą patį trumpalaikį signalo susilpnėjimą. Ant sunkvežimio sumontuotas trukdytuvas gali užteršti vietinę zoną, bet sunkiai priverstų vienu metu „mirktelėti“ imtuvus milžinišku atstumu.

Tada tyrėjai palygino laiką su orbitoje esančiais objektais. Vieno 2026 m. vasario įvykio atveju paties radijo signalo įrašai iš dviejų Europos imtuvų kaip artimiausią atitikmenį rodė „Kosmos 2546“, o platesnis modelis derėjo su Rusijos EKS/Tundra ankstyvojo perspėjimo palydovais, skriejančiais ilgomis kilpinėmis trajektorijomis ir ilgiau išliekančiais virš šiaurinių platumų (IFLScience). Autoriai neįrodo tyčios. Vieši duomenys kol kas neleidžia atskirti sąmoningo slopinimo nuo bandymų, kitų perdavimų šalutinio poveikio ar operacinės sistemos pasekmės.

Įtampa matoma ant žemės

Aviacijai tai reiškia didesnį krūvį įguloms ir atsparumo bandymus, nors iki katastrofos scenarijaus dar toli. EASA ir IATA nurodė, kad pranešimų apie GNSS trikdžius smarkiai padaugėjo: IATA skrydžių duomenų mainų medžiagoje GPS signalo praradimo įvykių nuo 2021 iki 2024 m. padaugėjo 220 % (EASA). Orlaiviuose tebėra įgulos, procedūros, radarų aprėptis ir atsarginės sistemos. Rizika didėja tada, kai trikdžiai tampa nuolatiniai, apima maršrutus arba sutampa su kitais sutrikimais.

Suomija rodo operacinę šios problemos ribą. Yle praneša, kad GNSS trikdžiai veikia beveik visą Suomijos aviaciją, įskaitant Helsinkio Vantos oro uostą, o mėgėjai ir sklandytuvų pilotai prie rytinės sienos pozicionavimo gali netekti kasdien (Yle). Lenkija primena, kad senoji geografija niekur nedingo: trikdžiai aplink Gdanską ir Trimiestį plačiai siejami su Karaliaučiumi, jie veikia transporto priemonių vietos nustatymo paslaugas, autobusus, dalijimosi mobilumo sistemas ir dronus (Trojmiasto.pl). Rumunija prideda Juodosios jūros infrastruktūros kampą: Konstancos uosto drono incidentas parodė, kaip uostai turi tvarkytis su autonominiais objektais, neaiškiomis trajektorijomis ir elektroninio karo teiginiais, kai patikimos atribucijos nėra (DW).

Įtariami kosminės kilmės trikdžiai gula ant jau esamų sausumos ir jūrinių trukdžių. Anksčiau Europai dažnai reikėjo atsakyti, kur prie sienos stovi trukdytuvas. Sunkesnis klausimas dabar — kaip aptikti ir sugerti signalo problemą, kuri trumpam pasirodo žemyninio masto plote.

Gynyba nuobodi, bet būtina

Europa turi vieną naudingą priemonę prieš klastojimą: „Galileo“ OSNMA, kuri navigacijos pranešimams prideda skaitmeninį parašą, kad suderinami imtuvai galėtų patikrinti, ar duomenys tikrai ateina iš „Galileo“ (EUSPA). Tai panašu į antspaudą ant laiško. Priemonė padeda tada, kai imtuvui meluojama. Ji nesustabdo stipresnio signalo, užgožiančio tikrąjį.

Kitas etapas mažiau įspūdingas nei naujo palydovo paleidimas: geresnė stebėsena, atsarginė navigacija, atsparesni imtuvai, aiškesnis pranešimas apie incidentus ir iš anksto repetuotos procedūros signalui suprastėjus. Komisija Parlamentui nurodė rengianti radijo dažnių trukdžių stebėsenos paslaugas, papildomas padėties ir laiko nustatymo galimybes bei bendradarbiavimą su Ukraina dėl technologijų prieš slopinimą ir klastojimą (European Parliament). EASA ir EUROCONTROL priemonės apima pranešimą, procedūras ir infrastruktūrą, o jų terminai, aviacijos politikos analizės duomenimis, nusidriekia iki 2028 m. (Eurowaypoint).

Daugumai europiečių žemėlapiai ir toliau veiks. Pirmieji pokytį pajus pilotai, uostų operatoriai, dronų naudotojai, skubiosios pagalbos tarnybos ir tinklų inžinieriai — per naują įrangą, perspėjimus, procedūras ir pirkimų taisykles. Europos navigacijos sluoksnis tebėra veikiantis, bet jis jau tapo aktyvaus spaudimo paviršiumi. Atsparumą reikia kurti dabar, kol trikdžiai dar matuojami sekundėmis.