Prie Rumunijos nuskendo laivas, priežastis neaiški

Pirmadienį prie Rumunijos Juodosios jūros pakrantės užsidegė ir nuskendo krovininis laivas; du žmonės žuvo, o 11 buvo išgelbėti (Rumunijos vidaus reikalų ministerija). Ukrainos prezidentas teigia, kad laivą nuskandino Rusijos dronai. Rumunija vykdė gelbėjimo operaciją, tačiau nenurodė gaisro priežasties. Kol ji nenustatyta, Europos šalims sunku spręsti, kokių veiksmų imtis toliau.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad Royad Mammadov buvo maždaug už 30 jūrmylių į pietus nuo Sfântu Gheorghe kaimo, kur Dunojus įteka į jūrą (Rumunijos vidaus reikalų ministerija). Laivas nuskendo gerokai už Rumunijos teritorinės jūros ribų, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Laivas priklausė Turkijos savininkui, bet plaukiojo su Sent Kitso ir Nevio vėliava (Al-Monitor / Reuters).

Du skirtingi gaisro aiškinimai

Volodymyras Zelenskis pateikė konkretų įvykių aiškinimą. Jis teigė, kad du Rusijos dronai smogė Turkijos savininkui priklausančiam civiliniam laivui, gabenusiam kukurūzus; žuvo kapitonas, o laive buvo Azerbaidžano ir Indijos piliečių (Digi24, AFP). Jis aiškino, kad Rusija verčiau skandina civilinius laivus, nei leidžia įprastai laivybai vykti, ir paragino didinti spaudimą, kad būtų apsaugotas aprūpinimas maistu.

Kyjivas turi aiškų motyvą pabrėžti šį aiškinimą. Jei Rusijos dronai skandina grūdų laivus greta ES ir NATO valstybės, Ukrainos prašymą padėti apsaugoti jos jūrų eksporto kelius Europos šalims bus sunkiau atmesti. Rusijos gynybos ministerija tą pačią dieną paskelbė apie smūgius dviem krovininiams laivams, tačiau pranešime šis laivas nebuvo įvardytas (Reuters). Šis pareiškimas neatskleidžia, kas smogė Royad Mammadov.

Bukareštas pateikė gerokai mažiau informacijos. Vidaus reikalų ministerija pranešė apie gaisrą, laivo nuskendimą ir gelbėjimo operaciją. Rumunijos jūrų administracija įvykį pavadino rimtu incidentu už teritorinių vandenų ribų (AGERPRES). Nė vienas Rumunijos pareigūnas viešai neįvardijo drono, jo paleidimo vietos ar Rusijos.

Kol kas žinoma tiek: Kyjivas teigia, kad Rusija smogė prie Rumunijos nuskendusiam laivui, tačiau Rumunijos viešai pateikta informacija nepatvirtina gaisro priežasties. Ukrainos kaltinimas konkretus ir rimtas, bet kol kas tai nėra patvirtinta išvada.

Kodėl vien laivo buvimo vieta neįjungia NATO įsipareigojimų

Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją valstybės suverenitetas apima teritorinę jūrą iki 12 jūrmylių nuo kranto (Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, II dalis). Laivas nuskendo gerokai už šios ribos. NATO steigimo sutartyje įtvirtintas kolektyvinės gynybos principas, pagal kurį vienos sąjungininkės užpuolimas laikomas visų užpuolimu, taikomas tik ginkluoto užpuolimo atveju (Šiaurės Atlanto sutartis).

Vien laivo nuskendimo vieta nereiškia, kad prieš Rumuniją įvykdytas ginkluotas užpuolimas. Laivas nebuvo rumuniškas, nuskendo už Rumunijos suverenių vandenų ribų, o įvykio priežastis nepatvirtinta. Rumunija kol kas vykdė gelbėjimo operaciją ir viešai neprašė sąjungininkių pagalbos.

Kas moka už nežinomybę

Aiškiausiai pasekmės matomos laivybos sektoriuje. Laivų sekimo duomenimis, rugsėjo 18 d. pilnai pakrautas laivas išplaukė iš Ukrainos Dunojaus uosto Izmailo ir patraukė į Raveną Italijoje, nors krovinio manifestas jo krovinio nepatvirtino (AFP). Tą pačią dieną Londono jūrų draudikai išplėtė didelės rizikos zoną Juodojoje jūroje: ji apėmė visą jūrą už pakrantės valstybių teritorinių vandenų ribų. Kai kurių savaitę trunkančių reisų draudimas dėl to pabrango keliais šimtais tūkstančių dolerių (Reuters).

Royad Mammadov nuskendo šioje zonoje. Ukrainos grūdus į ES uostus gabenančių laivų savininkai ir frachtuotojai už karo rizikos draudimą mokėjo dar prieš šiam laivui išplaukiant. Draudikai naujos įmokos su šiuo nuskendimu nesusiejo, o jokių maršrutų neuždarė.

Spaudimas jau juntamas kaimyninių šalių sostinėse. Bulgarijos prezidentė Ilijana Jotova pirmadienį sakė, kad didiesiems draudikams sunku apdrausti regione gabenamus krovinius (Bulgarijos prezidentūra). Ji paragino Juodosios jūros valstybes susitarti dėl bendrų saugios laivybos priemonių.

Rumunija patvirtino, kad prie jos krantų nuskendo laivas ir žuvo žmonių. Jos viešai pateikta informacija nepatvirtina, kad laivą atakavo Rusija. Atviroje Juodojoje jūroje plaukiojantiems laivams padėtis lieka pažįstama: draudikai pavojų jau vertina kaip karo riziką, o arčiausiai nuolaužų esanti valstybė viešai dar nepasakė, kas sukėlė gaisrą.