Šešios šalys stato €2 trln. veto sieną

Vokietija, Austrija, Danija, Suomija, Nyderlandai ir Švedija rugpjūčio 27 d. pareikalavo, kad Europos Komisija iš siūlomo 2 trln. € septynerių metų ES biudžeto išbrauktų „kelis šimtus milijardų eurų“ (Bundeskanzleramt). Šešios iš dvidešimt septynių vyriausybių įprastai būtų patogi mažuma. Tačiau ES biudžeto taisyklės reikalauja vieningo Tarybos, kurioje posėdžiauja nacionalinės vyriausybės, pritarimo. Todėl šeši suderinti atsisakymai nėra pralaimėtas balsavimas. Tai veto siena (EUR-Lex).

Komisija pasiūlė 2028–2034 m. išlaidų lubas, vadinamas daugiamete finansine programa, nustatyti ties 1,26 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (European Commission). Daugiametė finansinė programa — privalomas septynerių metų ES biudžeto limitas. Iš šios sumos turėtų būti finansuojamas penkiskart didesnis gynybos finansavimas, pandemijos laikotarpiu prisiimtų skolų grąžinimas, naujas konkurencingumo fondas, parama žemės ūkiui ir sanglaudos lėšos, skirtos skurdesniems regionams bei infrastruktūrai (ECFR). Šešios grynosios mokėtojos, į ES biudžetą įnešančios daugiau nei iš jo gaunančios, sako, kad kaina per didelė. Kaip To Brief rašė praėjusį mėnesį, šis ginčas lems regionų plėtrą, ūkininkų pajamas ir galios pusiausvyrą tarp valstybių, kurios ES biudžetą daugiausia finansuoja, ir tų, kurioms jo išlaidos reikalingos augimui.

Kodėl svarbus laikas

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonijus Košta rugpjūčio 25 d. pradėjo vizitus po ES sostines, siekdamas išsiaiškinti kiekvienos vyriausybės raudonąsias linijas prieš spalį rengiamą derybų pagrindą — kompromisinį dokumentą, kuriame politinės pozicijos pradeda virsti konkrečiais skaičiais (Euronews). Bendras šešių šalių pareiškimas pasirodė dar prieš Koštai įgaunant pagreitį Komisijos pasiūlytos sumos link. Jis pakeitė derybų atskaitos tašką.

Vilniuje Košta perspėjo, kad lyderiai turi susitarti iki metų pabaigos, kitaip pasibaigus dabartiniam biudžetui atsiras finansavimo spragų ūkininkams, verslui ir studentams (Yeni Şafak). Praleidus terminą, dabartinės išlaidų lubos būtų automatiškai pratęstos. Tai nebūtų finansinis skardis, tačiau nebūtų ir naujų lėšų gynybai ar konkurencingumui (European Parliament).

Kiekviena šalis taupo kitur

Šešios valstybės sutaria dėl mažesnės bendros sumos. Toliau jų saugomi interesai ima kertis. Austrijos kancleris Kristianas Štokeris sako, kad grynosios mokėtojos nėra „ES bankomatas“, bet kartu siekia apsaugoti Austrijos metinę nuolaidą ir paramą žemės ūkiui (Bundeskanzleramt Österreich). Švedija reikalauja, kad įprastos išlaidos liktų apie 1 % bendrųjų nacionalinių pajamų, ir gina 8–11 mlrd. Švedijos kronų per metus vertas nuolaidas (Riksdagen). Suomija nori žemesnių lubų, bet pritaria didesnėms gynybos išlaidoms ir daliai naujų ES masto mokesčių (Valtioneuvosto). Nyderlandai siekia griežtesnių išlaidų pasirinkimų, tačiau šalies koalicinė politika daro atvirą žemės ūkio biudžeto karpymą rizikingą (NOS).

Pasakyti „keliais šimtais milijardų mažiau“ paprasta. Sudėtinga įvardyti, kurios eilutės turi būti mažinamos. Šios koalicijos viduje tokio sąrašo kol kas nėra.

Ką paliestų mažinimai

Mainai tiesioginiai. Šešios šalys nori mažesnės sąskaitos. ES lėšomis labiau besiremiančios valstybės siekia apsaugoti gynybą, sanglaudą ir žemės ūkį. Rumunijai, pavyzdžiui, patvirtinta 31,5 mlrd. € sanglaudos parama transportui, žaliajai pertvarkai ir socialinei įtraukčiai (European Commission). Tai automagistralės, vandentvarkos sistemos ir regioninės darbo vietos. Rumunija ir Ispanija prisijungė prie „Sanglaudos draugų“ bloko, ginančio šiuos pinigų srautus (G4Media, El País).

Komisija mėgino apeiti šį konfliktą siūlydama naujus ES lygmens pajamų šaltinius — nuo pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo iki įmonių įnašų. Komisijos skaičiavimu, jie galėtų duoti 58,5 mlrd. € per metus ir leistų finansuoti naujus prioritetus nedidinant nacionalinių įmokų (European Commission). Tačiau tai nėra pinigai, kuriuos Komisija galėtų tiesiog pradėti rinkti. Kiekvienam tokiam pajamų šaltiniui reikia atskiro vieningo Tarybos pritarimo ir ratifikavimo visuose nacionaliniuose parlamentuose. Vadinasi, sostinės ir parlamentai gauna antrą galimybę blokuoti sprendimą (European Parliament). Dalis šešetuko jau nusiteikusi skeptiškai: Nyderlandai nepritaria įmonių įnašui, Austrija naujas pajamas priimtų tik tuo atveju, jeigu jos nedidintų jos naštos (Officiele Bekendmakingen, Parlament Österreich).

Vienbalsiškumo taisyklė suteikia šešioms valstybėms svertą, bet kartu verčia jas parodyti ir savo pačių prieštaravimus. Iki spalio Koštos rengiamas derybų pagrindas pareikalaus daugiau nei blokavimo. Šešetukui teks įrodyti, kad „keli šimtai milijardų“ reiškia realų karpymų sąrašą, o ne tik pigesnę politinę antraštę.