Šešios valstybės spaudžia dėl naftos mokesčio

Šešių ES valstybių finansų ministrai paprašė Sąjungos lygiu svarstyti naftos bendrovių viršpelnių apmokestinimą. Vokietija, Italija, Austrija, Lenkija, Portugalija ir Ispanija bendru laišku kreipėsi į Airiją, šiuo metu pirmininkaujančią ES Tarybai, taigi šešis mėnesius organizuojančią valstybių narių ministrų posėdžius. Prašoma šį klausimą įtraukti į vieno artimiausių finansų ministrų susitikimų Dubline darbotvarkę (Business Recorder/AFP, DW).

Vokietijos finansų ministro Larso Klingbeilio inicijuotame laiške teigiama, kad naftos bendrovės gauna pelną ir perdirbimo maržas, kurios didėja labiau nei žalios naftos kainos (Les Echos, n-tv). Vis dėlto laiškas, kuriuo prašoma politinės diskusijos, dar nėra teisės aktas, sukuriantis mokestį.

Kodėl šeši ministrai negali sukurti mokesčio

ES mokesčių sprendimams reikia vienbalsiškumo: turi pritarti visos 27 valstybės narės, o prieš tai Europos Komisija turi pateikti oficialų pasiūlymą (SESV 113 straipsnis, SESV 115 straipsnis). Viena vyriausybė gali viską blokuoti. Komisijos pasiūlymo šiuo metu nėra, o teisės akto projekto viešai taip pat nepateikta (Tarybos sprendimų priėmimas).

Šešios valstybės turi precedentą. 2022 m. ES priėmė laikinąjį „solidarumo įnašą“ pagal Reglamentą 2022/1854. Juo valstybės narės buvo įpareigotos iškastinio kuro bendrovių apmokestinamajam pelnui, viršijusiam ankstesnių ketverių metų vidurkį daugiau kaip 20 %, taikyti bent 33 % įnašą. Mokestis buvo nukreiptas į perteklinį pelną žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose. Tai nebuvo mokestis už kiekvieną degalų litrą. Teigiama, kad dabartiniame laiške prašoma remtis būtent šiuo modeliu.

Mokesčio logika prasideda naftos perdirbimo gamykloje

Naftos perdirbimo marža — skirtumas tarp žalios naftos kainos ir iš jos pagaminto benzino ar dyzelino kainos. Kai ši marža plečiasi, degalai brangsta dar iki pasiekdami degalinę. ECB analizė parodė, kad per pastarąjį kainų šuolį būtent toks mechanizmas ir veikė (ECB).

„Bank Austria“ skaičiavimu, Austrijoje degalų kainos liepą būtų buvusios maždaug 10 centų už litrą mažesnės, jei perdirbimo maržos nebūtų išsiplėtusios (Leadersnet). „Barclays“ Europos perdirbimo maržas vertino kaip penkis–šešis kartus viršijančias įprastą lygį, tarp iš to laiminčių bendrovių įvardydamas ir Austrijos OMV (Investing.com). Kitaip tariant, perdirbėjai gali uždirbti daugiau net tada, kai pati žalia nafta nebrangsta taip sparčiai kaip degalai.

Paskirstymas aiškus. Išsiplėtus maržoms, pralaimi vairuotojai. Laimi naftos bendrovės ir jų akcininkai. „TotalEnergies“ rugpjūčio viduryje per penkias prekybos dienas supirko beveik 1,6 mln. akcijų už maždaug 120 mln. € (ZoneBourse). Vyriausybės galėtų gauti papildomų pajamų, jei mokestis būtų priimtas. Vairuotojai išloštų tik tada, jei mokesčio konstrukcija neleistų bendrovėms jo kaštų susigrąžinti per didesnes didmenines kainas.

Dalis pasirašiusiųjų jau veikia atskirai

Portugalija patvirtino laikiną 33 % solidarumo įnašą 2026 m. naftos sektoriaus pelnui, viršijančiam nustatytą bazę, tiesiogiai remdamasi 2022 m. ES modeliu (Xinhua, Jornal Economico). Lenkija bandė griežtesnį instrumentą: 60 % mokestį neeiliniam degalų pardavimo pelnui, iš kurio tikėtasi surinkti apie 4 mlrd. zlotų. Jis būtų apėmęs 20–30 bendrovių, įskaitant valstybės kontroliuojamą „Orlen“. Prezidentas Karolis Navrockis šį sprendimą blokavo ir perdavė Konstituciniam Tribunolui. Varšuva dabar ieško kito kelio: 2027 m. laikinai padidinti pelno mokestį didelėms energetikos bendrovėms iki 30 % (Money.pl, Polsat News).

Prancūzija, kurioje įsikūrusi „TotalEnergies“, tarp pasirašiusiųjų nepateko. Paryžius jau taiko platų papildomą mokestį didelių bendrovių pelnui; jis apima apie 300 įmonių ir, kaip pranešama, šiemet turėtų atnešti 7,3 mlrd. € pajamų (TF1 Info). Prancūzija dideles bendroves apmokestina smarkiai, bet neprisijungė prie tikslingo naftos sektoriaus mokesčio, kuris iš dalies būtų nukreiptas ir į jos nacionalinį čempioną.

Ar vairuotojai iš tiesų mokėtų mažiau?

Viršpelnių mokestis skaičiuojamas pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui ir tik nuo sumų, viršijančių pasirinktą atskaitos lygį. Jis nėra automatiškai pridedamas prie kiekvieno litro, kaip akcizas. Būtent šį argumentą Lenkijos ekonomistai pateikė atremdami prezidento teiginį, kad mokestis atsirastų degalinių kainose (Radio ZET). Tačiau kainodarą kontroliuojančios bendrovės gali atkurti maržas per didmenines kainas, o Austrijos patirtis su degalų kainų ribojimu parodė, kad įmonės intervencijos poveikį kompensavo kainų kėlimu prieš priemonės įsigaliojimą ir kainodaros laiko pasirinkimu (trend).

Argumentas už mokestį pagrįstas: ECB ir rinkos duomenys rodo, kad naftos perdirbimo maržos išsiplėtė labiau, nei paaiškintų žalios naftos kainos, o dalis naftos bendrovių šiuos pinigus grąžina akcininkams. Tačiau pati politika dar nesukonstruota. Šeši palankiai nusiteikę ministrai nėra 27 vienbalsiai balsai, nėra teisės akto, apibrėžiančio mokėtojus ir tarifą, o ministrai kol kas įvardijo rentą, bet neišsprendė klausimo, kaip neleisti jos kaštų perkelti vartotojams.