Slovalco grįžta dėl elektros paramos

Pirmosios elektrolizės vonios „Slovalco“ aliuminio gamykloje Žiare prie Hrono šią savaitę vėl įjungtos po trejų metų pertraukos, kai išaugusios elektros kainos sustabdė pirminę gamybą. Šis paleidimas svarbus ne tik Slovakijai: jis parodo, kokią kainą Europos vyriausybės dabar pasirengusios mokėti, kad daug elektros vartojanti pramonė liktų žemyne. Reikia pigios elektros, kompensacijų už anglies dioksido kainą ir paramos be aiškios pabaigos datos.

75 000 tonų, ne 175 000

„Slovalco“ atkuria 75 000 tonų metinės gamybos iš maždaug 175 000 tonų bendro pajėgumo. Į paleidimą investuojama mažiausiai 100 mln. €. Likusios 100 000 tonų priklausys nuo elektros tiekimo sutarčių, kurių dar nėra, ir nuo sąlygų po 2030 m.

Premjeras Robertas Ficas šį įvykį pristatė kaip galimybę atkurti iki 17 % Europos pirminio aliuminio gamybos. Tačiau šis skaičius remiasi visu „Slovalco“ pajėgumu, o ne faktiškai patvirtintomis 75 000 tonų. Be to, jis lyginamas su vien ES pirminio aliuminio gamyba, kuri, užsidarant lydykloms visame žemyne, sumažėjusi iki maždaug 950 000 tonų per metus. Platesnė Europos gamyba pirmąjį 2026 m. pusmetį siekė apie 3,6 mln. tonų. Pagal bet kurį vardiklį pradinis paleidimas gerokai mažesnis nei politinė formuluotė.

Pigi elektra tampa pramonės politika

Pirminio aliuminio gamyba, kai naujas metalas gaunamas iš rūdos elektrolizės būdu, o ne perdirbant laužą, sunaudoja labai daug elektros. Vienai tonai reikia maždaug 14 megavatvalandžių, o elektra paprastai sudaro 30–40 % gamybos sąnaudų. Todėl kainoms šoktelėjus lydyklos užsidaro pirmos, o be valstybės pagalbos grįžta paskutinės.

„Slovalco“ gauta pagalba turi dvi dalis. Pirma, ilgalaikę tiekimo sutartį su valstybine hidroenergetikos bendrove „Vodohospodárska výstavba“, kuri užtikrins apie 100 MW pastovios elektros visą parą. Lydyklų neįmanoma pigiai įjungti ir išjungti pagal rinkos svyravimus, todėl joms reikia bazinės elektros už kainą, gerokai mažesnę nei rinkoje. Tikroji kaina neskelbiama: valstybės įmonė sutarties kiekius ir kainodarą priskyrė komercinėms paslaptims.

Antra, Bratislava pakeitė tvarką, pagal kurią lydykloms kompensuojamos su anglies dioksido kaina susijusios elektros sąnaudos. Elektros gamintojai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, vadinamos ETS, kainą įskaičiuoja į didmenines elektros kainas. Dėl to didiesiems vartotojams elektra brangsta net tada, kai jie patys papildomų emisijų nesukuria. Europos Komisija liepą patvirtino atnaujintą Slovakijos schemą: programos biudžetas beveik patrigubintas nuo 250 mln. iki 710 mln. €, o valstybės dengiama tinkamų sąnaudų dalis padidinta nuo 75 % iki 80 %. Be to, „Slovalco“ gavo lengvatų dėl įmokų į branduolinį fondą ir kitų mokesčių (Teraz). Slovakijos žiniasklaida skaičiuoja, kad Pramonės paramos iš Aplinkos fondo metinė kaina sieks apie 75 mln. €.

Slovakija ne viena. Tuo pačiu laikotarpiu Komisija patvirtino panašias anglies dioksido sąnaudų kompensavimo schemas Čekijai, Prancūzijai, Nyderlandams, Austrijai ir Ispanijai (Brussels Times). Ispanijos „Alcoa San Cibraó“ iki 2026 m. balandžio vėl paleido visas 512 elektrolizės vonių ir išsaugojo daugiau kaip 1 000 darbo vietų, tačiau ilgalaikis jos gyvybingumas vis dar priklauso nuo dar nepastatytų vėjo parkų ir 72 mln. € tikėtinos CO₂ kompensacijos. Vokietijos federalinė ekonomikos ministerija teigia, kad pigesnė pramoninė elektra padeda išlaikyti tiekėjus, gamyklas ir kvalifikuotą darbą šalyje. Kritikai atsako, kad dabartinės lengvatos poveikis menkas: ARD skelbė, jog viena schema pavyzdinę pramoninės elektros kainą sumažintų tik nuo 18 iki 17,6 cento už kilovatvalandę.

Kas moka, kas gauna naudą

Nauda sutelkta gana siaurai. „Slovalco“ daugumos savininkė Norvegijos aliuminio grupė „Hydro“, valdanti 55,3 % akcijų, ir bendrasavininkė „Penta Investments“ susigrąžina gaminantį aktyvą. Daugiau kaip 200 darbuotojų Žiare prie Hrono išsaugo darbo vietas. Toliau grandinėje dirbantys gamintojai gauna europinį pirminio metalo šaltinį, užuot dar labiau rėmęsi importu, kuris padengia 70–80 % ES paklausos.

Sąnaudos paskirstomos mokesčių mokėtojams ir klimato politikos biudžetams. Kompensacijos už anglies dioksido kainą nukreipia ETS aukcionų pajamas, kurios galėtų būti naudojamos žaliosioms programoms arba deficitui mažinti. Valstybinė energetikos įmonė įsipareigoja tiekti elektrą neskelbiamomis sąlygomis, atsisakydama pajamų, kurias galėtų gauti parduodama tą elektrą atviroje rinkoje. Parama taip pat nėra vienkartinė investicija: ji sukonstruota kaip kasmet tęsiamas mechanizmas. „Slovalco“ atvejis rodo, kad gamybą galima atkurti tada, kai valstybė toliau dengia elektros sąnaudų dalį. Tai pripažįsta ir savininkai: antrajai gamyklos pusei jie neįsipareigoja be naujo garantijų etapo.