Migrantų gabentojų bylos perpildo Kroatijos kalėjimus

Kroatijos miestuose prie sienų su Bosnija ir Hercegovina bei Serbija kalėjimai pildosi kaltinamaisiais dėl neteisėto migrantų gabenimo; kai kuriems jų vos 19 metų. ES išorės sienos kraštovaizdį žymi palikti drabužiai ir apleisti mikroautobusai (Vecernji). Tai sąskaita, kurią sukuria europinė sistema: sienų kontrolės tikslai nustatomi Briuselyje, o prievartos ir baudžiamojo persekiojimo našta tenka nacionalinėms teisingumo sistemoms, niekada neplanuotoms tokiam mastui.

2023 m. Kroatijai prisijungus prie Šengeno erdvės, kurioje keliaujama be įprastos pasų kontrolės, jos sienos su Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija tapo bendra ES išorės siena (Council). ES teisė įpareigoja kiekvieną valstybę narę kriminalizuoti pagalbą neteisėtai atvykti ar vykti tranzitu, o organizuoto nusikalstamumo atvejais numatyti griežtesnes bausmes (Directive 2002/90/EC · Framework Decision 2002/946/JHA). Tokios agentūros kaip „Frontex“ ir Europolas prisideda operacijomis ir žvalgybine informacija, tačiau jos nesuteikia prokurorų, teismo salių ar vietų kalėjimuose (Frontex Regulation 2019/1896). Visa baudžiamojo vykdymo našta galiausiai gula ant nacionalinių sistemų.

Tas pats spaudimas, skirtingos lūžio vietos

Kroatijos kalėjimai — matomiausias simptomas, bet ta pati logika veikia visame Vakarų Balkanų maršrute. Austrijoje visų keturių aukštesniųjų apygardų teismų pirmininkai perspėjo, kad apylinkių ir apygardų teismai dirba maždaug 120 % krūviu, nors darbuotojų skaičius nesikeičia (MeinBezirk). Pranešama, kad Austrijos kalėjimų užimtumas viršijo 108 %, o Insbruko įstaiga apibūdinta kaip smarkiai perpildyta ir stokojanti darbuotojų (oe24). Vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris lanksčią sienų kontrolę pristato kaip būdą gabentojus „išimti iš apyvartos“ (Krone). Kas vyksta po sulaikymo, politinėje komunikacijoje girdima rečiau.

Vokietija vidaus sienų kontrolę palieka bent iki 2026 m. rugsėjo, nors naujoji bendra ES prieglobsčio sistema pradėjo veikti birželio 12 d. (Tagesschau). Vien Bavarijos federalinė policija nuo 2025 m. gegužės užfiksavo daugiau kaip 9 000 neteisėto atvykimo atvejų ir sulaikė 562 įtariamus gabentojus (Bundespolizeidirektion München). Teisininkai kelia klausimą, ar migracijos kontrolės poveikis pateisina žalą Šengenui, tarpvalstybinei prekybai ir policijos biudžetams (Beck-aktuell).

Finansinė našta ypač aiškiai matoma Italijoje. Friulio-Venecijos Džulijos pareigūnai nurodo per dvejus su puse metų atlikę maždaug 1,5 mln. patikrų ir sulaikę 280 asmenų dėl pagalbos neteisėtai imigracijai. Dekreto projekte vien imigracijos bylų teismų darbuotojams numatoma beveik 20 mln. € per metus (PublicPolicy). Teismai ir kameros kainuoja konkrečius pinigus, o juos kažkas turi sumokėti.

Kai kontrolės punktai dingsta, našta neišnyksta

Slovėnija rodo, kas nutinka panaikinus pasienio postus. Liubliana birželio 11 d. nutraukė vidaus Šengeno kontrolę prie sienų su Kroatija ir Vengrija, tačiau laikinasis policijos vadovas Danijelis Lorbekas pranešė, kad neteisėtų sienos kirtimų šiemet daugiau kaip 60 % daugiau (Siol). Vyriausybė pareigūnus perkelia į mobilųjį policijos darbą ir rengiasi Migracijos paktui, bet jo įgyvendinimo įstatymo dar nepriėmė (Dnevnik). Matomi patikros punktai išnyko. Policinis spaudimas persikėlė šalies vidun.

Kiekviena maršruto valstybė skelbia pradinės grandies skaičius: patikras, atsisakymus įleisti, sulaikymus, sprendimus išsiųsti. Politiškai tai naudingi duomenys, nes jie rodo kontrolę. Tačiau nė viena vyriausybė neskelbia visos grandinės: kiek gabentojų bylų pasiekia prokurorus, kiek laiko kaltinamieji praleidžia suimti iki teismo, kokią teismų darbotvarkių ir kalėjimų vietų dalį jie užima ir kiek visa tai kainuoja.

ES migracijos paktas, birželio 12 d. teisiškai pradėjęs galioti reglamentų paketas, šios spragos neuždaro. Jo solidarumo mechanizmas numato perkėlimą, finansinius įnašus arba personalo pagalbą, bet ne nacionalinių teismų ir kalėjimų išlaidų kompensavimą (European Commission). Lenkija šią spragą išnaudoja tiesiogiai: Varšuva teigia jau pakankamai mokanti už rytinės sienos gynybą ir ukrainiečių priėmimą, todėl atsisako perkėlimų ir solidarumo įmokų pagal laikiną išimtį, galiojančią iki 2026 m. (MSWiA). Nematomos vykdymo išlaidos — sunkiausiai pasidalijamos.

Kol ES institucijos nepradės skaičiuoti šių vėlesnės grandies kaštų, vyriausybės ir toliau galės skelbti sėkmingą sienų kontrolę, o už jos stovinčios teisingumo sistemos dengs niekieno nesuplanuotą ir niekieno iki galo neaudituojamą sąskaitą. Kroatija šiuo metu — aiškiausiai matomas atvejis, tačiau nė viena Vakarų Balkanų maršruto valstybė neskelbia duomenų, kurie susietų sulaikymus pasienyje su kalėjimų užimtumu. Svarbiausia grandinė lieka ta, kurios niekas nematuoja.