Sofijos deficitas pažeidžia vidaus taisykles

Bulgarijos ginčas dėl 2026 m. biudžeto prasideda nuo vidaus fiskalinės taisyklės pažeidimo. Parlamento komitetui pateiktoje medžiagoje, apie kurią pranešė Infobusiness/BCCI, planuojamas konsoliduotojo sektoriaus deficitas — skirtumas tarp valstybės išlaidų ir pajamų — 2026 m. siektų 5,7 % BVP. Kaip pranešė Fakti, Bulgarijos Viešųjų finansų įstatymas deficitą esą riboja 3 %, todėl projektas pirmiausia tampa teisiniu išbandymu pačioje Sofijoje, o tik vėliau — problema Briuselyje. Plane numatyta, kad deficitas 2027 m. mažėtų iki 3,8 %, o 2028 m. — iki 3,0 %. Kitaip tariant, vyriausybė žada pažeidimą ištaisyti vėliau, o ne jo išvengti dabar, rodo Infobusiness/BCCI pateikti duomenys.

Maža valstybės skola uždengia pasitikėjimo problemą, bet jos nepanaikina. Projekte numatyta, kad iki 2026 m. pabaigos valstybės skola sieks 37,7 mlrd. €, arba 30,1 % BVP, o 2028 m. padidės iki 35,2 % BVP. ES skolos orientacinė riba pagal Sutarties dėl ES veikimo 126 straipsnį — 60 % BVP. Sofija dar gali skolintis nepriartėdama prie pavojingo skolos lygio. Kaina atsiranda kitur: taisyklė nustoja įtvirtinti lūkesčius, jeigu politikai ją pastumia vos padidėjus išlaidų spaudimui.

Maža skola — ne leidimas nepaisyti taisyklių

Bulgarijos nacionalinio banko valdytojas Dimitaras Radevas perspėjimą suformulavo tiesiai: 2026 m. biudžeto projektas ne apgręžia, o gilina nuo 2020 m. matomą neigiamą fiskalinę kryptį, pranešė BTA. Deficitas visada turi sąskaitą. Valstybė pinigus turi pritraukti iš skolintojų šiandien, iš mokesčių mokėtojų rytoj arba per vėlesnius išlaidų mažinimus.

Stipriausias vyriausybės argumentas — staigus grįžimas prie 3 % ribos galėtų reikšti skubius karpymus, atidėtas investicijas arba didesnį mokestinį spaudimą. Projekte pasirinktas lėtesnis koregavimas, kaip nurodė Infobusiness/BCCI. Toks argumentas įtikimas tik tuo atveju, jeigu deficitas laikinas, o politinė sistema pajėgi pažadėtą korekciją iš tikrųjų įgyvendinti.

Rizika didėja, jeigu trūkumas įrašytas ne kaip laikinas nuokrypis, o kaip biudžeto struktūra. Fiskalinės tarybos narys Liubomiras Dacovas cituojamas sakęs, kad gilesnė problema — maždaug 4 % struktūrinis deficitas pagal Komisijos vertinimą, pranešė Fakti. Paprastai tariant, tai deficitas, kuris išliktų net pasibaigus įprastiems ekonomikos ciklo svyravimams. Tokiu atveju vien augimas jo nesutvarkys. Valstybė turės mažinti pažadus, didinti pajamas arba toliau skolintis.

Kas moka, kai silpnėja pasitikėjimas

Dabartiniai laimėtojai aiškūs: žmonės ir institucijos, kurių einamosios viešosios išlaidos dabar nekarpomos. Pralaimėtojai pasirodo vėliau. Būsimi mokesčių mokėtojai dengia palūkanas ir skolų grąžinimą, verslui paskolos gali brangti, jeigu valstybės skolinimasis sugeria daugiau rinkos pinigų, o namų ūkiai prisiima didesnių mokesčių arba siauresnių paslaugų riziką.

Infliacijos rizika mažiau apibrėžta. Didesnis deficitas gali didinti spaudimą kainoms, kai paklausa ir taip stipri, nes valstybė toliau išleidžia daugiau, nei tvariai surenka pajamų. Vieši duomenys neįrodo, kad būtent šis projektas jau pakėlė kainas ar pajamingumus — palūkanas, kurių investuotojai reikalauja už valdžios obligacijas. Tikslesnė išvada siauresnė: projektas silpnina orientyrą, pagal kurį investuotojai ir Briuselis vertins kitą biudžetą.

ES taisyklės suteikia Briuseliui kelią pradėti formalią priežiūrą, kai viršijama 3 % deficito orientacinė riba; tai aprašyta Komisijos gairėse ir Tarybos paaiškinime. Kol kas viešas įrašas nerodo, kad dėl šio projekto būtų pradėta procedūra. Jis rodo ką kita: Sofija pati palengvino pagrindą tokiai rizikai kelti.

Euro klausimu svarbus ne vien formalus kriterijų patikrinimas, bet ir po jo siunčiamas signalas. ECB ir Komisijos konvergencijos dokumentuose narystė euro zonoje siejama su biudžeto tvarumu; 5,7 % deficito tikslas 2026 m. nepakeistų ankstesnių vertinimų, bet sukurtų naują pasitikėjimo problemą po to, kai Bulgarija jau buvo turėjusi įrodyti drausmę (ECB, Komisija, Infobusiness/BCCI). Todėl vidaus 3 % riba svarbi ne tik Bulgarijos teisei.

Rumunijos pavyzdys svarbus todėl, kad investuotojai lygina regiono biudžetų kryptį. Digi24, remdamasi Rumunijos centriniu banku, pranešė, kad Rumunijos deficitas pagal ES apskaitą 2025 m. siekė 7,9 % BVP, o Komisijos pavasario prognozėje 2026 m. numatyta 6,2 %. Bukareštas išlieka labiau pažeidžiamas Pietryčių ES atvejis. Bulgarijos padėtis vis dar geresnė. Tačiau palyginimas parodo, kaip greitai pokalbis gali persikelti nuo vienų metų biudžeto prie visos šalies fiskalinės krypties.

Bulgarija gali sau leisti šiek tiek daugiau skolintis. Ji negali paversti 3 % taisyklės pasirenkama norma nemokėdama pasitikėjimo kaina, net jei sąskaita ateis ne iš karto. Sofijai dabar teks įrodyti, kad 2026 m. pažeidimas — tiltas atgal į drausmę, o ne pačios drausmės perrašymas.