Sofija prašo 3,8 mlrd. €

Bulgarija į eurą įžengė jau turėdama ne į tą pusę judantį deficitą. Europos Komisijos pavasario prognozėje biudžeto deficitas, tai yra viešųjų išlaidų ir pajamų atotrūkis, 2025 m. vertinamas 3,5 % BVP, 2026 m. — 4,1 %, 2027 m. — 4,3 %. Visu prognozės laikotarpiu jis viršytų ES nustatytą 3 % BVP ribą (Bulgarijos prognozė, Europos Parlamento fiskalinė apžvalga). Dabar Sofijai reikia euro įvedimo pažadus paversti biudžetu, kuriuo patikėtų ir investuotojai, ir ES institucijos.

Rinkos pajuda anksčiau nei baudos

Iki birželio 15 d. ES Bulgarijai baudos dar nebuvo skyrusi. Komisija buvo rekomendavusi pradėti oficialią perviršinio deficito procedūrą, o Taryba dar turėjo priimti teisinį sprendimą po finansų pareigūnų parengiamojo darbo, nurodoma Komisijos pavasario pakete ir Parlamento birželio fiskalinėje apžvalgoje.

Pradėjus procedūrą, Sofija turės pateikti koregavimo planą ir parodyti, kad jo laikosi. Pačios Tarybos gairėse seka aiški: vertinimas, sprendimas, rekomendacija ir tik tada sankcijos, jeigu vyriausybė toliau nevykdo sutarto taisymo plano.

Ekonominis spaudimas atsiranda anksčiau. Valstybės obligacijas perkantys investuotojai vertina, ar deficitas laikinas, ar įrašytas į darbo užmokesčio, pensijų, subsidijų, gynybos įsipareigojimų ir silpno mokesčių surinkimo struktūrą. Jei jie nusprendžia, kad atotrūkis tapo biudžeto dalimi, skolinimui reikalaujama didesnių palūkanų, o valstybės skolos aptarnavimas ima stumti lauk tas pačias išlaidas, kurias politikai mėgino apsaugoti.

Sofijai dar reikia parašyti biudžetą

Parlamentui atsiėmus 2026 m. valstybės, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo biudžetus, Sofija aplink euro įvedimą liko be sutarto fiskalinio plano. Biudžetai buvo atsiimti po protestų dėl mokesčių ir įmokų didinimo, pranešė BNR.

Aiškiausias pinigų poreikio signalas — vyriausybės prašymas suteikti teisę pasiskolinti iki 3,8 mlrd. €. Dalis šių lėšų būtų skirta einamajam deficitui finansuoti, dalis — iš anksto finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidas, pranešė BTA. Parlamento darbą sekanti žiniasklaida taip pat nurodė, kad Finansų ministerija sausį–gegužę jau buvo pasiekusi pradinę 2026 m. skolinimosi ribą, skelbia Investor.bg. Tai dar neįrodo finansavimo krizės. Tačiau rodo, kodėl vien biudžeto lentelėje įrašyto deficito tikslo nepakaks.

Skausmingos vietos matomos gana aiškiai. Finansų ministras Galabas Donevas parlamente sakė, kad svarstoma grynąsias išlaidas mažinti 0,5 % BVP, o atlyginimai, socialinės išmokos ir pensijos sudaro apie 76 % išlaidų, pranešė BTA. Išlaidų mažinimas paliestų viešojo sektoriaus darbuotojus, pensininkus, išmokų gavėjus ir politiškai silpniau ginamas ministerijas. Didesnės pajamos kristų namų ūkiams ir įmonėms per mokesčius arba griežtesnį jų surinkimą. Didesnis skolinimasis sąskaitą perkeltų į vėlesnius biudžetus per skolos aptarnavimą, tai yra palūkanas ir grąžinimus.

Taisyklės į eurą atėjo kartu su Bulgarija

Bulgarijos atvejis neliks vien Sofijos problema. Euroskeptiškos partijos Lenkijoje ar Italijoje gali jį naudoti kaip paprastą perspėjimą, kad euro įvedimas atneša fiskalinių sunkumų. Duomenys leidžia daryti siauresnę išvadą: prisijungimas prie euro zonos biudžeto drausmės nepanaikino.

Bulgarija tapo 21-ąja euro zonos nare pagal fiksuotą 1,95583 levo už eurą kursą, kai 2025 m. liepą tam pritarė Taryba; vėliau tai apibendrino ECB savo ekonomikos biuletenyje. Deficito trajektoriją lemia vidaus biudžeto sprendimų susidūrimas su ES taisyklėmis. Valiutos pakeitimas patikrą padarė labiau matomą, bet pats savaime nesukūrė išlaidų ir pajamų atotrūkio.

Rumunija rodo brangesnę tos pačios pasitikėjimo problemos versiją. Rumunijos žiniasklaida skelbė, kad šalies 2025 m. deficitas siekė 7,9 % BVP, o 2026 m. prognozė — 6,2 %, ir vadino tai didžiausia deficito byla ES, nurodo Termene. Kiti Rumunijos pranešimai minėjo apie 7,3 % siekiantį dešimties metų obligacijų pajamingumą, vadinasi, tokios palūkanų normos investuotojai reikalavo skolindami dešimtmečiui, pranešė Gândul. Bulgarija nėra Rumunija, bet perdavimo kanalas tas pats: abejonės dėl fiskalinės politikos iš oficialių posėdžių persikelia į atlyginimus, mokesčius, pensijas, investicijų planus ir palūkanų sąskaitas.

Dabar svarbiausia, kaip Sofija koreguos kursą. Patikimas biudžetas turėtų parodyti, kurios priemonės nuolatinės, kurios veikia tik vieną kartą, kiek rezultato duos mokesčių surinkimas, o kiek — lėtesnis išlaidų augimas ar atidėtos investicijos. Jame taip pat turėtų būti atskirtas skolinimasis deficitui dengti nuo skolinimosi ES remiamiems projektams iš anksto finansuoti. Kol tokios lentelės nėra, pagrindinis klausimas lieka paprastas: ar Sofija stabdo slydimą, ar perkelia jį į kitą biudžetą.