ES milijardai Ispanijos investicijų neatgaivino

Penkeri ES ekonomikos gaivinimo išlaidų metai Ispanijos pajamas vienam gyventojui padidino tik 0,2 %, o privatus investavimas sumažėjo 3 %, rodo galutinis EY vertinimas, apie kurį pranešė „El Mundo“. Pagal pačios programos logiką tai beveik blogiausias įmanomas derinys.

NextGenerationEU, pandemijos metu sukurtas ES bendro skolinimosi mechanizmas, rėmėsi aiškia prielaida: viešieji pinigai turėjo paskui save patraukti privačius. Ispanijos duomenys rodo priešingą rezultatą.

Kaip pinigai turėjo veikti

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, vadinamoji RRF, pagrindinis NextGenerationEU finansavimo kanalas, leido ES skolintis bendrai, kad silpnesnius biudžetus turinčios vyriausybės galėtų investuoti pačios nepadengdamos visų išlaidų (Europos Komisija). Briuselis mokėjimus susiejo ne vien su išleistų pinigų įrodymais, bet su sutartomis reformomis ir projektų etapais (EUR-Lex). Konstrukcija turėjo spręsti gerai žinomą ES fondų problemą, kai lėšos pereina per ekonomiką, bet nepakeičia jos pajėgumo augti.

Sumanymas turėjo du sluoksnius. Trumpuoju laikotarpiu valstybės išlaidos infrastruktūrai ir įrangai kuria darbo vietas bei užsakymus. Ilgainiui projektai turėjo didinti įmonių ir darbuotojų našumą: per geresnes energetikos sistemas, skaitmeninimą ar reguliavimo reformą. Pajamos vienam gyventojui, tai yra visos ekonomikos produkcija, padalyta iš gyventojų skaičiaus, parodo abu efektus, nes klausia, ar šalis kuria daugiau turto vienam žmogui, ar tik palaiko didesnį išlaidų srautą.

Ispanijos 0,2 % prieaugis reiškia, kad trumpalaikis postūmis buvo silpnas. 3 % privataus investavimo kritimas dar svarbesnis. Visa schema rėmėsi prielaida, kad viešosios išlaidos pritrauks privatų kapitalą, kuris be jų nebūtų atsiradęs. Ispanijoje įvyko atvirkščiai: viešųjų pinigų srautas padidėjo, o privataus kapitalo šalia jų sumažėjo.

Tas pats modelis didžiausiose gavėjose

Italija, didžiausia programos gavėja, iki 2026 m. balandžio per devynias ES išmokas buvo gavusi 166 mlrd. €, nors faktinis lėšų panaudojimas gerokai vėlavo (ACEN). Iš Briuselio gauti pinigai dar nereiškia šalies viduje išleistų pinigų, o išleisti pinigai dar nereiškia užbaigto ir veikiančio projekto. Italijos statybų sektorius tikisi, kad viešieji darbai liks jo variklis iki programos pabaigos 2027 m., o vėliau impulsas silps. Tai tas pats Ispanijos modelis didesnėje ekonomikoje: laikinas BVP pakėlimas per statybvietes, o ne ilgalaikis privataus sektoriaus veikimo pokytis.

Portugalija rodo, kad išlaidų impulsas realus, bet laikinas. RRF lėšos 2026 m. prie Portugalijos biudžeto ekspansijos pridėjo daugiau kaip 0,5 % BVP, vadinasi, valstybė didino paklausą tempu, stipriai priklausomu nuo ES pervedimų (ECO). Ta pati analizė įspėja, kad 2027 m., ES pinigams slopstant, fiskalinė kryptis taps ribojanti. Augimas, priklausantis nuo laikino pervedimo, sustojus srautui susiduria su kritimu.

Graikija pateikia stipriausią priešargumentį. Jos planas labiau rėmėsi ES paskolomis ir reikalavo privataus bendro finansavimo, todėl viešieji ir privatūs pinigai buvo susieti glaudžiau (Graikijos bankas). Vis dėlto realusis darbo užmokestis, tai yra atlygis, pakoreguotas pagal infliaciją, 2025 m. augo tik 0,1 %, panaši prognozė pateikiama ir 2026 m. (Powergame). Net ir privatiems pinigams palankiausia konstrukcija kol kas nepavertė investicijų pajamomis, kurias žmonės aiškiai pajustų.

Sąskaita ateina anksčiau nei įrodymas

ES bendrą skolą turės pradėti grąžinti nuo 2028 m., o mokėjimai tęsis iki 2058 m. (EUR-Lex). Vokietija, Nyderlandai ir kitos grynosios mokėtojos šią naštą priėmė tikėdamosi ilgalaikės grąžos. Europos Audito Rūmai jau yra įvardiję silpnąją vietą: 2025 m. atliktas RRF lėšomis finansuotų būstų renovacijos auditas nustatė prastą priemonių taikymą ir menkus įrodymus, kad darbai iš tikrųjų taupė energiją (EAR, „Jornal Económico“).

ES gali suskaičiuoti išmokėtus eurus ir pažymėtus reformų etapus. Kur kas silpnesnė įrodymų bazė, kad šie pinigai didžiausiose gavėjose sukūrė papildomą privatų investavimą, didesnį našumą ar geresnes pajamas. Ispanijos EY ataskaita neįrodo, kad žlugo visa programa. Tačiau artėjant skolos grąžinimui ir jau svarstant naujus bendro skolinimosi etapus, svarbiausias testas ES bus ne gebėjimas išmokėti lėšas, o gebėjimas įrodyti, kad jos pakeitė ekonomiką.