Ispanijos nuomininkai žygiuoja po balsavimo Kongrese

Ispanijos parlamento žemieji rūmai – Kongresas – spalio 2 d. atmetė du vyriausybės dekretus, kuriais nuomininkams buvo numatyta nedaug naujų apsaugos priemonių (Kongresas, Irish News). Kitą dieną daugiau nei 50 miestų ir miestelių nuomininkai žygiavo reikalaudami kur kas platesnių permainų (EFE). Ministras pirmininkas Pedras Sančesas atsidūrė tarp šių reikalavimų ir parlamento aritmetikos: jam reikia Junts – Katalonijos nepriklausomybę remiančios partijos – balsų, nors ši nepritarė net ir atmestiems dekretams.

Madride centrinės valdžios atstovybė suskaičiavo 70 000 eitynių dalyvių, o jas organizavusi Nuomininkų sąjunga skelbė apie 500 000 (Europa Press, El País). Abiem pusėms svarbu, koks dalyvių skaičius bus pripažintas.

Pasipiktinimas kilo dar iki balsavimo. 87 metų Madrido nuomininkė Marikarmen Abaskal rugsėjo 23 d. buvo iškeldinta, o prie jos namų prasidėję protestai virto stovykla Puerta del Sol – centriniame miesto skvere (Irish Times). Iki šeštadienio Madrido savivaldybės būsto bendrovė sutiko leisti jai grįžti pagal sąlygas, panašias į ankstesnės nuomos sutarties sąlygas, tačiau pranešimai nepatvirtino, kad ji jau būtų grįžusi (Público).

Ko neteko nuomininkai

Eitynių organizatoriai reikalauja perpus mažesnių nuomos kainų, neterminuotų nuomos sutarčių, draudimo iškeldinti ir būstų, priklausančių jų vadinamiems „grifų fondams“, nusavinimo (Demócrata).

Atmesti dekretai siūlė gerokai mažiau. Pagrindinis numatė, kad nuomininkai, kurių sutartys baigiasi ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d., galės prašyti pratęsti nuomą iki dvejų metų. Juo taip pat kai kurie pažeidžiami namų ūkiai būtų apsaugoti nuo iškeldinimo, o nuomos mokesčio didinimas apribotas iki 2027 m. (Civio).

Abu buvo įstatymo galią turintys dekretai: skubos tvarka priimami teisės aktai, įsigaliojantys iškart, bet netenkantys galios, jei Kongresas per 30 dienų jų nepatvirtina (BOE). Jie galiojo tik nuo spalio 1 ir 2 d., todėl nuomininkams, tomis dienomis paprašiusiems pratęsti sutartis, dabar neaišku, kokia jų prašymų teisinė padėtis (Civio).

Kodėl svarbūs buvo septyni balsai

Pagrindinis dekretas atmestas 172 balsais prieš 178, o nuomos sutarčių pratęsimo dekretas – 166 balsais prieš 184 (Kongresas). Pirmojo balsavimo baigtį nulėmė Junts septynių parlamentarų pozicija. Jei jie būtų susilaikę, dekretas būtų priimtas (Infobae).

Junts teigia, kad priverstinis nuomos sutarčių pratęsimas išlaidas perkelia ant smulkiųjų būstų savininkų. Partija remiasi Ispanijos banko, šalies centrinio banko, duomenimis: 2021 m. privatiems asmenims priklausė 91,9 % rinkos kainomis nuomojamų būstų (elDiario.es). Junts perspėja, kad savininkai gali išimti butus iš nuomos rinkos, ir siūlo pratęsti sutartis tik savininkams sutikus. Tačiau šis skaičius rodo, kad daugumą nuomojamų būstų valdo privatūs asmenys, o ne bendrovės. Jis neparodo, kad tai smulkieji nuomotojai ar kad jie ketina būstus išimti iš rinkos.

Kaip rašėme po balsavimo (To Brief), bet koks Junts priimtinas pasiūlymas nuomininkų eitynių organizatoriams būtų dar nepriimtinesnis.

Streikas be datos

Madrido eitynių dalyviai žygiavo po plakatu „Hacia la huelga general“ („Visuotinio streiko link“) (EFE). Nuomininkų sąjungos atstovė Valerija Raku tikisi, kad visuotinis streikas įvyks „netrukus“, tačiau data dar nenumatyta, o jo surengimas priklauso ir nuo kitų organizacijų (Europa Press).

Pirmiausia reikalingas CCOO ir UGT – dviejų didžiausių Ispanijos profesinių sąjungų konfederacijų – palaikymas, tačiau jos streiko nepaskelbė. Konfederacijos parėmė eitynes ir su nuomininkų grupėmis aptars bendrą strategiją (laSexta). Visuotinis streikas reiškia darbuotojų pasitraukimą iš darbo, o šių organizacijų tinklas leidžia jį surengti.

Darbdaviai tam priešintųsi. Ispanijos darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonijus Garamendis teigia, kad vien dėl būsto surengtas streikas nebūtų darbo ginčas, todėl darbdaviai kreiptųsi į teismą (La Vanguardia). Jo argumentas remiasi teisiniu pagrindu: 1977 m. Ispanijos streikų įstatymas draudžia streikus, nesusijusius su darbuotojų profesiniais interesais (BOE).

Airijos leidiniai atidžiai sekė eitynes, dažnai pasakodami apie Abaskal atvejį (Irish Times, Irish News). Tokį dėmesį greičiausiai lemia ir už Ispanijos ribų pažįstami sunkumai nuomos rinkoje, tačiau šio ginčo neišspręs jokia ES institucija. ES gali veikti tik pagal valstybių narių sutartimis jai suteiktus įgaliojimus (EUR-Lex), o šie dekretai buvo Ispanijos teisė: juos priėmė ir panaikino Madride.

Sprendimas lieka Kongreso rankose, o penktadienio balsavimas rodo, kad Sančesas šiuo metu neturi pakankamai balsų net ir toms apsaugos priemonėms, kurias nuomininkų judėjimo organizatoriai jau laiko pernelyg silpnomis.