Ispanija kartelių ieško sutartyse

Įsivaizduokite sistemą, kuri prisimena kiekvieną paskelbtą viešąjį pirkimą, kiekvieną pasiūlymą pateikusią įmonę, kiekvieną kainą ir kiekvieną vėliau pasamdytą subrangovą. Tada įsivaizduokite, kad ji ieško tų pačių dėsningumų, kuriuos pastebėtų tyrėjas, turintis šimtmečius dokumentams skaityti. Būtent tokią priemonę kuria Ispanijos konkurencijos priežiūros institucija.

Comisión Nacional de los Mercados y la Competencia (CNMC) kuria dirbtinio intelekto sistemą „Atenea“, skirtą viešųjų pirkimų duomenyse ieškoti galimo pasiūlymų derinimo ir slaptų susitarimų požymių (La Vanguardia). Sistema remiasi maždaug 6 mln. sutarčių duomenų baze ir turėtų pažymėti įtartinus pirkimus tyrėjams. Ji pati kaltės neįrodinėja.

Ko ieško sistema

Viešųjų pirkimų karteliai palieka atpažįstamus pėdsakus: įmonės paeiliui laimi konkursus, pralaimėtojai pateikia neįprastai aukštus pasiūlymus, nuolat nelaiminti bendrovė vėliau atsiranda kaip subrangovė. EBPO gairėse dėl pasiūlymų derinimo tokie signalai aprašyti jau seniai. Problema buvo ne žinojimas, ko ieškoti, o gebėjimas vienu metu aprėpti visą rinką.

Vietos tarnautojas mato vieną pirkimą. „Atenea“ gali matyti pasikartojantį elgesį per pirkėjus, regionus, sektorius ir metus. Teigiama, kad sistema veikia keliais sluoksniais. Pirmiausia ji susieja įmones, pasirodančias skirtingais pavadinimais, pavyzdžiui, kai ta pati grupė konkurse dalyvauja per kelias patronuojamąsias bendroves. Tada grupuoja įtartinus dėsningumus: ar tos pačios dvi įmonės nuolat dalyvauja kartu? Galiausiai vertina, ar konkreti rinka elgiasi kitaip, nei būtų galima tikėtis esant tikrai konkurencijai.

Pranešama, kad naujoji sistema išaugo iš ankstesnio, siauresnio CNMC atrankos įrankio ir dabar apima atviras rinkas bei naujesnę riziką — algoritminį susitarimą. Taip vadinama situacija, kai įmonių kainodaros programinė įranga išmoksta derintis prie konkurentų veiksmų be tiesioginio žmonių susitarimo, panašiai kaip tos pačios gatvės parduotuvės tyliai nustoja viena kitą lenkti kainomis.

Kodėl Ispanijai svarbu skubėti

Tai ne technologinis sprendimas, kuriam ieškoma problemos. Praėjusį mėnesį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas patvirtino 13,5 mln. € baudą bendrovei „Indra“ už dalyvavimą kartelyje, derinusiame viešuosius informacinių technologijų paslaugų pirkimus. Pažeidimai apėmė 2005–2015 m. laikotarpį (Cinco Días). Nustatyti veiksmai apėmė formalius, realios konkurencijos nesiekiančius pasiūlymus, konkurentų susilaikymą nuo dalyvavimo ir išankstines žinias apie konkursų sąlygas per vidinius kontaktus. „Indra“ priskirta daugiau kaip 324 mln. € vertės sutarčių, skirtų pagal paveiktas schemas (elDiario.es).

Tai kaip tik tie modeliai, kuriuos mašina galėtų pastebėti gerokai anksčiau nei dešimtmetį trunkantis tyrimas: tos pačios įmonės nuolat dalyvauja kartu, laimėtojai ir pralaimėtojai keičiasi vaidmenimis, o konkurso nelaimėjęs dalyvis vėliau tyliai grįžta kaip subrangovas.

Atskaitomybės testas

Ispanija — platesnio Europos posūkio į mašininėmis priemonėmis remiamą priežiūrą dalis. Vokietijoje siūloma 12-oji konkurencijos teisės pataisa leistų sistemingai tikrinti viešuosius pirkimus (BBH Blog). Italijos antikorupcijos institucija ANAC jau skelbia pirkimų duomenis, kurie sudaro žaliavą panašiai analizei (ANAC).

Sunkesnis klausimas — kas nutinka, kai algoritmas nulemia, ką valstybė pradeda tirti. Nyderlandai tai patyrė skausmingai: teismas panaikino vyriausybinę rizikos profiliavimo sistemą SyRI, pripažinęs ją pažeidusia privatumo teises (Rechtspraak). Vėliau Nyderlandai sukūrė nacionalinį registrą, kuriame dabar viešai matomi 1 495 algoritmų aprašymai iš 515 organizacijų (Algoritmeregister). Principas paprastas: jeigu valstybės naudojamas algoritmas lemia, kam tenka patikra, visuomenė turi žinoti, kad toks algoritmas egzistuoja.

Akademiniai tyrimai rodo, kad tokia atranka gali būti naudinga, bet jos galimybių nereikėtų pervertinti. CEPR tyrimas apie Švedijos farmacijos aukcionus aptiko su slaptais susitarimais suderinamų dėsningumų ir aukštesnes kainas, tačiau tokios išvados priklauso nuo konkrečios rinkos. Jos neįrodo, kad universalūs dirbtinio intelekto detektoriai veiks visur. Klaidingi teigiami signalai išlieka pagrindinė rizika: specializuotos sutartys natūraliai pritraukia nedaug dalyvių, bendros sąnaudos gali panašiai judinti kainas, o bendras pasiūlymas kartais leidžia mažesnėms įmonėms dalyvauti konkursuose, kurių vienos jos nepajėgtų vykdyti.

Teigiama, kad „Atenea“ dar kuriama institucijos viduje, o jos diegimo laukiama artimiausiais mėnesiais. Viešos techninės specifikacijos kol kas nėra. CNMC nepaskelbė sistemos architektūros, klaidų lygio ar valdymo taisyklių.

Šio įrankio teisėtumas priklausys ne tiek nuo algoritmo sumanumo, kiek nuo to, ar jo perspėjimus bus galima ginčyti, logiką audituoti, o rekomendacijas atmesti. Ispanija tikrina, ar konkurencijos priežiūra gali pajudėti ankstesnėje grandyje — pastebėti slaptus susitarimus dar prieš pranešėją arba dešimtmetį trunkančią bylą. Jei sistema veiks su aiškiomis apsaugomis, laimės ir mokesčių mokėtojai, ir sąžiningos įmonės. Jei ji liks juodoji dėžė, rizikuos tapti tokia neginčijama algoritmine valdžia, kokią Europos teismai kitur jau atmetė.