„Spectrum“ iškėlė penkis palydovus

Rugsėjo 5 d. nuo raketos atsiskyrę penki mažieji palydovai pradėjo pirmąjį skrydį aplink Žemę. Norvegijos organizacija „Orbit NTNU“ patvirtino užmezgusi ryšį su palydovu „FramSat-1“, o Slovėnijos Mariboro universitetas pranešė, kad jo „TriSat-S“ jau skrieja orbita („NordSec“, Mariboro universitetas). Praėjus dviem valandoms nuo pakilimo iš Norvegijos Andiojos kosmodromo, bendrovės „Isar Aerospace“ raketa „Spectrum“ buvo užbaigusi pirmąjį Europos kosmoso agentūros (EKA) patvirtintą palydovų iškėlimą į orbitą privačiai sukurta raketa iš žemyninės Europos teritorijos (EKA, „Space.com“).

Pirmasis „Spectrum“ skrydis 2025 m. kovą truko apie 30 sekundžių. „Isar Aerospace“ atliktas tyrimas parodė, kad netyčia atsidarius oro išleidimo vožtuvui raketa prarado padėties valdymą, leidžiantį išlaikyti reikiamą kryptį ir stabilumą. Tuomet borto avarinio skrydžio nutraukimo sistema išjungė variklius („Space.com“).

Šių dviejų skrydžių baigties skirtumas paaiškina antrojo bandymo reikšmę. Nustačiusi vožtuvo gedimą, jį pašalinusi ir per kitą skrydį palydovus į orbitą pristačiusi inžinierių komanda įrodė gebanti išspręsti konkrečią techninę problemą. Tačiau vieno sėkmingo skrydžio dar nepakanka raketos patikimumui ir klientams tinkamam paleidimų grafikui patvirtinti.

Kaip pasiekiama orbita

Kildami per atmosferą „Spectrum“ pirmosios pakopos varikliai įveikė didžiausio aerodinaminio slėgio zoną. Joje didėjantis raketos greitis ir vis dar tankus oras sukuria didžiausią mechaninę apkrovą jos konstrukcijai. Atsiskyrus pirmajai pakopai, įsijungė viršutinė pakopa, toliau greitinusi raketą iki orbitiniam skrydžiui reikalingo greičio.

Vėliau atliktas manevras, nuo kurio priklausė, ar krovinys bus pristatytas į tinkamą orbitą, o ne tik pakils suborbitine trajektorija ir sugrįš į Žemę. Numetus palydovus saugojusį gaubtą, viršutinė pakopa kurį laiką skrido išjungtu varikliu. Šiam atvėsus, variklis buvo uždegtas iš naujo, siekiant ištęstą orbitą paversti apskritesne. Tik tuomet nuo raketos atsiskyrė penki „CubeSat“ standarto palydovai (EKA).

Pakartotinis variklio uždegimas vakuume, jam atvėsus per skrydžio be varomosios jėgos etapą, kelia kitokių techninių uždavinių nei pradinis paleidimas. Taigi per antrąjį „Spectrum“ skrydį išbandyta didžioji dalis visai orbitinio krovinio pristatymo grandinei reikalingų sistemų – nuo pakilimo iki palydovų atskyrimo.

Nuo techninio patvirtinimo iki reguliarių skrydžių

Vienas sėkmingas skrydis patvirtina, kad „Spectrum“ gali veikti, tačiau neatsako, kaip dažnai ir tiksliai pagal tvarkaraštį ji galės kilti bei kokios masės krovinius gabenti. Rugsėjo 8 d. dar nebuvo viešai patvirtinta visų iškeltų palydovų techninė būklė. Be to, penki „CubeSat“ palydovai buvo nedideli universitetų ir bendrovių eksperimentiniai aparatai, o ne sunkūs komerciniai kroviniai (EKA).

Rugsėjo 5-osios skrydis suteikė Europai praktiškai įrodytą pajėgumą: Europos bendrovė savo suprojektuota ir pagaminta raketa iš Europos teritorijos iškėlė palydovus į orbitą. Iki „Spectrum“ skrydžio to nebuvo pavykę padaryti nė vienai privačiai bendrovei, raketą paleidusiai iš žemyninės Europos.

Kitas etapas – šį rezultatą pakartoti. Paleidimo paslaugų rinkoje patikimumas nustatomas ne po vieno sėkmingo bandymo, o kaupiant skrydžių istoriją. Kiekviena misija palydovų operatoriams suteikia daugiau duomenų, pagal kuriuos jie sprendžia, ar gali patikėti konkrečiai raketai savo įrangą. „Spectrum“ jau atliko visą pirmojo orbitinio pristatymo ciklą. Dabar „Isar Aerospace“ turės įrodyti galinti jį reguliariai kartoti pagal klientams tinkamą grafiką.