Smūgiai St. Petersburg uždarė Suomijos oro erdvę

Liepos 4 d. virš Suomijos įlankos pakilo Suomijos naikintuvai. Valdžios institucijos kelioms valandoms uždarė dalį oro erdvės ir sustabdė jūrų eismą (Yle, MTV Uutiset). Tiesioginės atakos prieš Suomiją nebuvo. Priežastis — Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai kitoje įlankos pusėje, netoli Sankt Peterburgo. Helsinkis negalėjo atmesti, kad nuolaužos ar nuklydę šaudmenys gali pasiekti Suomijos teritoriją.

Smūgiai teko Sankt Peterburgo naftos terminalui — vienam didžiausių Rusijos kuro eksporto mazgų Baltijos jūroje, per metus, kaip pranešama, perkraunančiam apie 12,5 mln. tonų (Kyiv Independent, MTV Uutiset). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią operaciją pavadino Ukrainos „tolimojo nuotolio sankcijomis“ ir teigė, kad taikytasi ir į Kronštatą, kur įsikūrusi Rusijos Baltijos laivyno bazė (Al Jazeera, NV). Rusijos pareigūnai naftos terminalo ataką pripažino, tačiau žalos Kronštate nepatvirtino.

Helsinkis sprendžia pats ir realiuoju laiku

Suomijos reakcija buvo greita ir vienašalė. Gynybos pajėgos apribojo aviaciją ir laivybą rytinėje Suomijos įlankos dalyje, nes nebuvo įmanoma patvirtinti, kad dronai liks Rusijos pusėje (Yle). Gynybos ministras Antis Hekiainenas sakė, kad sustiprinta stebėsena ir perėmimo parengtis tiek Gynybos pajėgose, tiek Pasienio apsaugos tarnyboje (MTV Uutiset). Eismas atnaujintas maždaug po keturių valandų (Yle).

Nuklydę šaudmenys — tik viena rizikos dalis. Suomijos gynybos technologijų ekspertas leidiniui „Ruotuväki“ aiškino, kad Rusijos naudojamas intensyvus GPS ir GNSS signalų slopinimas, skirtas savoms bazėms apsaugoti, gali nukreipti dronus nuo kurso Suomijos link (Ruotuväki). Kitaip tariant, tarpvalstybinę grėsmę gali kurti ir pačios Rusijos antidroninės priemonės, net jei Ukraina taikosi į aiškiai Rusijos teritorijoje esančius objektus.

Kiekvieną kartą Ukrainai smogiant netoli Suomijos įlankos, Helsinkis susiduria su tuo pačiu praktiniu pasirinkimu: uždaryti oro erdvę ar prisiimti riziką. Tam nėra automatiškai įsijungiančio NATO protokolo. Nėra ir ES mechanizmo. Operacinę karo, kuriame Suomija tiesiogiai nekariauja, kainą sugeria nacionalinė sostinė.

Tas pats smūgis, skirtingi saugumo filtrai

Geografija lemia, kaip valstybės skaito tokius smūgius. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai komentavo perspėjimus dėl galimų Rusijos provokacijų prieš Lenkiją ar Baltijos valstybes (Rzeczpospolita). Lenkijos gynybos žiniasklaida atakas siejo su Vladimiro Putino pripažinimu, kad Rusijoje juntamas degalų stygius (Defence24). Varšuvai Rusijos ekonominiai nuostoliai ir atsakomųjų veiksmų rizika priklauso tam pačiam saugumo paveikslui.

Vokietijos žiniasklaidoje įvykis labiau vertintas kaip Rusijos ekonominės įtampos ženklas, o ne kaip tiesioginė saugumo problema (Zeit). Remiantis „Reuters“ duomenimis, kuriuos citavo n-tv, Rusijos dyzelino ir gazolio eksportas birželį dėl Ukrainos smūgių sumažėjo 39 %. Kuo arčiau rytinio NATO ir ES flango valstybė, tuo greičiau smūgis Rusijos naftos infrastruktūrai tampa sienos saugumo klausimu. Toliau į vakarus jis dažniau skaitomas kaip ekonominio spaudimo epizodas.

Kas sprendžia — tikrinti, stabdyti ar eskaluoti?

Baltijos jūrą reguliuoja ES taisyklės, patruliuoja nacionaliniai kariniai laivynai, o gynybos logika remiasi NATO. Briuselis nustato sankcijas (Europos Komisija). Tačiau įtartino laivo stebėjimas ir jo sustabdymas bei patikra — skirtingi dalykai. Pastarasis sprendimas lieka konkrečios vyriausybės politinė atsakomybė.

Kai Švedija sugriežtino vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivių patikras, „Greenpeace“ tyrimas rodė, kad šie laivai ėmė dažniau rinktis ilgesnius maršrutus per Vokietijos vandenis (FinanzNachrichten). Spaudimas vienoje valstybėje riziką perkelia kitai.

Ukrainos smūgiai mažina Rusijos kuro eksporto pajėgumus. Europai tai reiškia greitų operacinių sprendimų grandinę, kurią kiekviena Baltijos jūros valstybė priima atskirai: kada uždaryti oro erdvę, ar stabdyti laivą, kaip vertinti dronų ir jų nuolaužų persimetimo riziką. Liepos 4 d. Suomija veikė pagal situaciją. Tikėtina, kad tai daryti teks dar ne kartą. Ar NATO ir ES sukurs bendrą protokolą tokioms pilkosios zonos situacijoms, ar kiekviena valstybė riziką toliau prisiims viena, kol kas lieka neatsakytas klausimas.