Švedija perima „Patriot“ misiją Lenkijoje

Gruodžio pradžioje Švedija į Lenkiją atsiųs oro gynybos vienetą „Patriot“, kuris pakeis Nyderlandų pajėgas (Švedijos vyriausybė, Reuters). Vienetas dislokuojamas Rzeszów-Jasionka oro uoste, per kurį į Ukrainą keliauja sąjungininkų parama. Estija, Vokietija ir Suomija taip pat ėmėsi savų priemonių reaguodamos į Rusijos spaudimą. Iš šių keturių veiksmų Lenkijos atvejis labiausiai matomas: juo palaikoma jau veikianti apsauga, o ne sukuriama antra.

Pajėgų pasikeitimas Lenkijoje

JAV sukurta oro gynybos sistema „Patriot“ naikina orlaivius ir raketas; šiame logistikos mazge ji sudaro aukščiausią apsaugos sluoksnį. Apie dislokavimą rašėme, kai Stokholmas apie jį paskelbė (To Brief). Švedijos vienetas atvyksta todėl, kad Nyderlandų pajėgos išvyksta.

Nyderlandų „Patriot“ vienetas iš Lenkijos turi būti išvestas ne vėliau kaip gruodžio pradžioje. Dar birželį Nyderlandai atsiėmė trumpojo nuotolio oro gynybos ir kovos su dronais sistemas (Nyderlandų vyriausybė). Nuo tada Lenkija dislokavo savo trumpojo nuotolio sistemas, užpildydama žemesnį gynybos sluoksnį.

Viešai nepaskelbta jokio palyginimo. Nėra ir viešo sistemų sąrašo, iš kurio būtų matyti, ar po gruodžio oro uosto apsauga prilygs ankstesnei. Švedijos vienetas įsitrauks į NATO misiją. Aljansas teigia stiprinantis rytinį flangą dėl Rusijos oro erdvės pažeidimų, kibernetinių atakų ir diversijų (NATO). NATO, vadovaujanti misijai, ir Varšuva, kurios teritorijoje ji vyksta, geriausiai gali įvertinti, ar naujasis vienetas užtikrins tokio paties masto apsaugą.

Trys kiti žingsniai ir atskiros vadovavimo grandinės

Estija perkėlė dalį vadovybės arčiau Rusijos. ERR 2026 m. spalio 5 d. pranešė, kad 1-osios pėstininkų brigados štabas iš Tapos perkeltas į Jõhvi, esantį maždaug už 50 kilometrų nuo Rusijos sienos (ERR). Brigados vadas Tarmas Kundla sakė, kad sprendimas gynybą organizuoti prie sienos priimtas prieš kelerius metus, todėl perkėlimu įgyvendinamas seniau parengtas planas.

Saugumo analitiko Rainerio Sakso vertinimu, šio sprendimo strateginė reikšmė nedidelė. Jo manymu, oro gynyba ir puolamieji dronai svarbesni už štabo dislokacijos vietą (ERR News).

Vokietijoje pokytis kol kas įtvirtintas tik įstatymo projekte. Rugpjūčio 12 d. ministrų kabinetas pritarė Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) ir Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) reformai. Rugsėjo 24 d. Bundestage, Vokietijos federaliniame parlamente, surengtas pirmasis svarstymas, o projektas perduotas komitetui išsamiau nagrinėti (Bundestagas). Pagal projektą, tam tikrais atvejais BND galėtų išjungti užsienyje esantį serverį, iš kurio tuoj būtų vykdoma kibernetinė ataka (Vokietijos federalinė vyriausybė).

Spalio 5 d. pateiktoje išvadoje Vokietijos federalinis duomenų apsaugos komisaras paprieštaravo reformai. Išvadoje teigiama, kad pašaliniai negali įvertinti, ar visi nauji įgaliojimai būtini. Komisaras siūlo nustatyti jų automatinio galiojimo pabaigos datą, kuri įpareigotų įstatymų leidėjus įgaliojimus pratęsti (BfDI išvada).

Suomija paprašė kaimynės pagalbos, išlaikydama sprendimų kontrolę. 2026 m. rugpjūčio 28 d. Helsinkis ir Stokholmas paskelbė, kad Švedijos naikintuvai „Gripen“, korvetės ir radarai galės padėti stebėti Suomijos teritoriją (Suomijos vyriausybė). Gynybos ministras Antis Häkėnenas šią tvarką apibūdino kaip būdą pasidalyti ilgalaike stebėsenos našta; bet kokiam jėgos panaudojimui būtinas Suomijos gynybos ministro leidimas (Yle).

Ši tvarka jau veikia. 2026 m. rugsėjo 24 d. Suomijos naikintuvai „Hornet“ ir Švedijos „Gripen“ pirmą kartą kartu vykdė operacinį atpažinimo skrydį ir identifikavo virš Suomijos įlankos skridusius Rusijos orlaivius (Suomijos gynybos pajėgos).

Nė viena iš šių priemonių nevaldoma iš Briuselio. ES sutartys nacionalinį saugumą palieka valstybių narių atsakomybei (EUR-Lex). ES gali padėti koordinuoti veiksmus, tačiau negali įsakyti perkelti brigadą į priekį ar dislokuoti raketų bateriją.

Matyti keturi atskiri valstybių atsakai į Rusijos spaudimą: nacionaliniu sprendimu perkeliami kariai, parlamente svarstomas įstatymo projektas, dvišalis susitarimas ir NATO pajėgų rotacija. Jų nekoordinuoja vienas bendras vadas. Kai kurios priemonės didina pajėgumus: Vokietijos žvalgybos tarnyba įgytų daugiau įgaliojimų, o Suomija jau vykdo bendras misijas su Švedija. Perimant oro gynybos misiją Lenkijoje savaime neatsiranda antras apsaugos sluoksnis. Ar po gruodžio bus išlaikytas ankstesnio masto skydas virš pagrindinio Ukrainos paramos logistikos mazgo, priklauso nuo viešai nepaskelbto palyginimo, kurį turėtų pateikti NATO ir Varšuva.