Švedijos 600 karių vadovauja NATO Suomijoje

2026 m. birželio 6 d. Švedija perėmė vadovavimą devintajai NATO priešakinių sausumos pajėgų grupei Suomijoje. Maždaug 600 Švedijos karių nuo šiol tiesiogiai pavaldūs SACEUR — NATO Vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui. Ceremonija Norboteno pulke Bodene, Šiaurės Švedijoje, tapo pirmu atveju, kai Šiaurės Europos valstybė vadovauja NATO priešakinei atgrasymo formuotei (Suomijos gynybos ministerija, Švedijos ginkluotosios pajėgos).

Šis žingsnis tiesiogiai dera su platesne Vašingtono logika. NATO vyriausiasis vadas generolas Aleksas Grynkewichas gegužės 19 d. Briuselyje sakė, kad sąjungininkai „neabejotinai“ turėtų tikėtis tolesnio JAV pajėgų mažinimo Europoje. Pasak jo, tai „kelerių metų procesas“: „Stiprėjant europiniam Aljanso ramsčiui, JAV gali mažinti savo buvimą Europoje“ (NATO, Military Times). Kitaip tariant, kiekvienas Europos pajėgumų sustiprėjimas Vašingtonui tampa argumentu trauktis.

Nuo „saugiklio“ prie teritorijos gynimo

Priešakinės sausumos pajėgos pakeitė ankstesnes sustiprinto priešakinio buvimo kovines grupes, kurias NATO sukūrė 2016 m. kaip savotišką saugiklį. Baltijos šalyse dislokuoti nedideli daugianacionaliniai vienetai nebūtų galėję sustabdyti Rusijos puolimo, tačiau jų pakako užtikrinti, kad bet koks išpuolis reikštų NATO karių žūtį ir įjungtų viso Aljanso atsaką.

Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Madrido viršūnių susitikime ši logika pakeista: formuotės pradėtos didinti iki brigados masto. NATO doktrina nuo „atgrasymo bausme“ perėjo prie „atgrasymo paneigimu“ — pajėgos turi ne tik sugerti pirmą smūgį, bet ir realiai išlaikyti teritoriją (NATO, GSSC Lithuania).

Suomijos priešakinių sausumos pajėgų grupė užbaigia devynių tokių formuočių grandinę nuo Arkties iki Juodosios jūros. Vis dėlto jos struktūra neįprasta. Kitose kovinėse grupėse vadovaujanti valstybė — ta, kuri skiria daugiausia karių ir vadovavimo infrastruktūros — laiko pajėgas priimančios šalies teritorijoje. Švedija savo grupę palieka namuose, Bodene, o Rovaniemyje, Suomijos Laplandijoje, veikia tik daugianacionalinis štabas.

Švedijos kariai įsipareigoja būti greitai perkelti, bet nėra nuolat dislokuoti priešakinėje teritorijoje. Švedijos parlamentas iki 2026 m. pabaigos leido Suomijai skirti iki 1 200 karių, deklaruojant siekį pasiekti brigados mastą — apie 5 000 karių. Terminas tam nenustatytas (Riksdagas, YLE).

Pajėgumų spraga

Mažindamos savo pėdsaką Europoje, JAV kartu išsiveža ir kritinius pajėgumus. Pentagonas atšaukė Vokietijai planuotą ilgojo nuotolio raketų dislokavimą. Europoje šiuo metu nėra veikiančio lygiaverčio sausumos bazavimo konvencinio smūgio pajėgumo (El País). Taip pat atsisakyta planuotos 4 000 karių rotacijos į Lenkiją, trikdant mechanizmą, per kurį palaikomas JAV buvimas Baltijos šalyse (Euronews).

Kartu su karių mažinimu vyksta ir vadovavimo pertvarka. Pirmą kartą nuo NATO įkūrimo visoms trims Jungtinėms pajėgų vadavietėms — operaciniams štabams, valdantiems kampanijas — vadovaus europiečiai karininkai. JAV išlaikys komponentų vadavietes, apimančias oro, sausumos ir jūrų pajėgas (NATO).

Tačiau ši pertvarka nepašalina struktūrinės priklausomybės. Amerikiečių rankose lieka pajėgumai, be kurių tos vadavietės veikia tik ribotai: žvalgyba, kosminė stebėsena, logistikos infrastruktūra ir branduolinis atgrasymas.

Aštriausią vertinimą gegužę paskelbė Estijos Tarptautinis gynybos ir saugumo centras. Jo išvada: Šiaurės ir Baltijos valstybės blogiausiam scenarijui turi planuoti NATO regioninės gynybos planų vykdymą be JAV paramos (ICDS). Toje pačioje ataskaitoje siūlyta derėtis dėl europinio branduolinio papildymo su Prancūzija ir Jungtine Karalyste. Kol kas nė viena vyriausybė šio pasiūlymo neperėmė.

Brigada be grafiko

Suomijos priešakinių sausumos pajėgų grupė pradėjo veikti dar prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje liepą, kuriame pagrindinė tema bus naštos pasidalijimas. Švedija siekia iki 2030 m. gynybai skirti 3,5 % BVP (NATO).

Prisidedančios šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Danija ir Islandija, yra paskelbusios ketinančios jungtis prie Suomijos priešakinių sausumos pajėgų grupės, tačiau konkrečių karių skaičių ar terminų nepatvirtino.

Tarp 600 karių bataliono ir 5 000 karių brigados lieka neapibrėžta erdvė. Čia ir slypi pagrindinis SACEUR doktrinos prieštaravimas: Europa stiprina konvencinius pajėgumus tam, kad JAV galėtų mažinti savo buvimą, tačiau dar ilgai priklausys nuo amerikietiškų pajėgumų, kuriems europinio pakaitalo nėra.