Švedų NATO kariai gins Suomiją iš Švedijos

NATO birželio 6 d. aktyvavo naują Suomijai skirtą priešakinių sausumos pajėgų (FLF) kovinę grupę, tačiau Suomijos teritorijai ginti numatyti kariai liks Švedijoje. Pagrindinės Švedijos kovinės pajėgos, dislokuotos Bodene netoli Suomijos sienos, ją kirstų tik gavusios nurodymą. Visose kitose NATO rytinio pakraščio kovinėse grupėse sąjungininkų kariai fiziškai laikomi priimančiosios valstybės teritorijoje. Suomijos modelis paremtas prielaida, kad greitis gali pakeisti nuolatinį buvimą.

Bodeno išimtis

NATO rytiniame flange, nuo Estijos iki Bulgarijos, FLF kovinės grupės dislokuojamos tose valstybėse, kurias jos turi ginti (NATO). Vokietija savo brigadą Lietuvoje paverčia nuolatine iki 5 000 karių įgula (Bundeswehr). Bendras Aljanso judėjimas krypsta į didesnį pastovumą, ne į mažesnį.

Suomijai skirta FLF struktūra eina priešinga kryptimi. Švedijos batalionas iš Norboteno brigados lieka Bodeno įguloje. Suomijos Laplandijos Rovaniemyje veikia tik daugianacionalinis štabo elementas, tiesiogiai pavaldus aukščiausiajam NATO kariniam vadui (Suomijos gynybos ministerija). Švedijos Riksdagas patvirtino mandatą į Suomiją prireikus siųsti iki 1 200 karių. Komitete tam nepritarta tik Kairiųjų partijai, balsavimas baigėsi 16 prieš 1 (riksdagsmonitor.com, Riksdagen).

Tokio neįprasto sprendimo priežastis Švedijos gynybos tyrimų institutas FOI įvardija tiesiai: „nacionalinių išteklių ribotumas ir noras išlaikyti nacionalinę politinę kontrolę“, taip pat skirtingi vertinimai, kas galėtų didinti įtampą su Rusija (FOI). Suomija iš pradžių nenorėjo nuolatinių sąjungininkų pajėgų savo teritorijoje. Bodeno modelis todėl labiau politinis kompromisas nei karinė doktrina.

Du flangai, dvi logikos

Baltijos šalys ir Šiaurės Arkties regionas susiduria su ta pačia Rusijos karine grėsme, bet remiasi skirtinga pastiprinimo logika. Baltijos šalys gauna nuolatines įgulas. Suomija gauna iškvietimo mechanizmą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tai suformulavo tiesiai: „problema ne Suvalkų koridorius, o pajėgumai Karaliaučiuje“ (LRT). Suomijai skirta FLF stiprina Arkties ašį, bet nieko nekeičia siaurame sausumos ruože, jungiančiame Lenkiją su Lietuva. JAV kariai iš Lietuvos išvyko pasibaigus jų rotacijai, o kada atvyks nauji, kol kas nepatvirtinta (vz.lt).

Ryškiausias kontrastas matomas Estijoje. Talinas stato naują bazę Narvoje: statybos turi prasidėti šiemet, o nuolatinė infrastruktūra turėtų būti parengta iki 2027 m. (ERR). Estija gynybai jau skiria daugiau kaip 5 % BVP (Estijos URM). Ji investuoja būtent į fizinį priešakinį buvimą, kurio Suomija nusprendė nereikalauti.

2026 m. galiojimo riba

Į Šiaurės šalių integraciją į NATO Rusija atsakė konkrečiais kariniais žingsniais: Karelijoje suformuota nauja „Iskander“ raketų brigada, išplėstos taktinio branduolinio ginklo pratybos nuo Arkties iki Juodosios jūros (Yle). Švedijos kariuomenės vadas gegužę įspėjo, kad „Rusija netrukus gali išbandyti NATO“, tikrindama, ar Aljansas iš tiesų reaguotų kaip viena struktūra (SVT).

Toks įspėjimas kitaip skamba tada, kai reaguoti turinčios pajėgos dislokuotos kitoje sienos pusėje. Kovo mėnesį vykusiose „Cold Response 26“ pratybose sienos kirtimas buvo išbandytas, parodant, kad koridorius veikia pratybų sąlygomis (Suomijos gynybos ministerija). Oficialus reagavimo laikas neskelbiamas.

Svarbiausias skaičius įrašytas mandato pabaigoje. Švedijos sprendimas dėl pajėgų siuntimo galioja iki 2026 m. gruodžio 31 d., praėjus trims mėnesiams po Švedijos parlamento rinkimų. Automatinio pratęsimo mechanizmo nėra. Jeigu nauja Riksdago koalicija tam nepritartų, NATO šiaurinio atgrasymo modelis netektų vienintelės jam numatytos kovinės jėgos.