Kariai saugo Lietuvos energetikos arterijas

Lietuvos kariai jau patruliuoja Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale. Latvija sustiprino Daugavos hidroelektrinės užtvankos ir Inčukalnio požeminės dujų saugyklos apsaugą. Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius dirba padidintos parengties režimu. Estija kalba apie būtinybę stiprinti krizių valdymo pajėgumus, tačiau viešai neskelbia dislokavusi apsaugos prie energetikos objektų.

Apsaugos priemonės patvirtintos. Ataka, kuriai rengiamasi, kol kas — ne.

Įspėjimas ir jo atverta spraga

Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad karinė žvalgyba turi duomenų, jog Rusija svarstanti išpuolius prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą. Esą tam galėtų būti panaudoti perimti arba perkonstruoti Ukrainoje pagaminti dronai, kad po smūgio rastos nuolaužos rodytų į Kyjivą, o ne į Maskvą (LRT, Kyiv Independent). Ministras kartu apibrėžė ir šios informacijos ribas: Lietuva stebi planavimo veiklą, bet nenustatė nei datos, nei taikinių sąrašo, nei galutinio Rusijos sprendimo (Bloomberg).

Tokio scenarijaus esmė — kelios minutės tarp drono pastebėjimo ir sprendimo, kas jį pasiuntė. Rusija galėtų panaudoti po Ukrainos smūgių jos teritorijoje surinktas ukrainietiškų dronų dalis, iš jų surinkti ginklą smūgiui į sąjungininkų teritoriją ir vietoje palikti ukrainietiškai atrodančias nuolaužas (Euronews, Euromaidan Press). Tikslas — sukurti painiavą NATO viduje, kol sostinės ginčytųsi, kiek įrodymų reikia prieš atsakant (NV/Reuters).

NATO gali dalytis radarų duomenimis ir kelti naikintuvus. Bet kuri narė, pajutusi grėsmę, gali prašyti sąjungininkų konsultacijų. Tačiau kolektyvinės gynybos įsipareigojimas pagal 5-ąjį straipsnį reikalauja politinio sutarimo, kad įvyko ginkluotas užpuolimas. Vien nuolaužos jo automatiškai neįjungia (NATO). Sprendimas numušti droną, priskirti smūgį konkrečiam vykdytojui ir eskaluoti atsaką lieka nacionalinių valdžių rankose. Kiekviena valstybė veikia pagal savo taisykles ir savo tempu. Būtent šią spragą „netikros vėliavos“ operacija ir mėgintų išnaudoti.

Keturios šalys, keturios pavojaus sistemos

Lietuvos atsakas — matomiausias. R. Kaunas liepos 17 d. pasirašė įsakymą iki rugpjūčio 19 d. dislokuoti iki 30 karių keturiems objektams saugoti: Klaipėdos SGD terminalui, kuriuo remiasi Baltijos šalių dujų tiekimas; elektros jungčiai su Lenkija „LitPol Link“; ir dviem vidaus energetikos objektams, padedantiems balansuoti elektros sistemą (LRT English). Visus šiuos objektus sieja ta pati funkcija: dujų įvadas, tarpvalstybinė elektra ir sistemos balansavimas. Tai infrastruktūra, leidžianti Baltijos šalims apsirūpinti energetika nepriklausomai nuo Rusijos.

Latvija sustiprino Daugavos užtvankos prie Rygos ir Inčukalnio dujų saugyklos apsaugą (Delfi Latvia). Gynybos ministras Raivis Melnis teigė, kad Latvija neturi informacijos apie rengiamus išpuolius prieš konkrečius Latvijos taikinius (la.lv). Dalis griežtesnės apsaugos priemonių galioja nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Lenkijoje priemonės labiau telkiamos per įmones, o ne vienu kariniu įsakymu. Energetikos bendrovė „Orlen“ vertina alternatyvius dujų importo maršrutus, „Gaz-System“ dirba padidintos parengties režimu, o karinis dalinys pradėjo saugoti elektros jungtį su Ukraina, padedančią stabilizuoti karo pažeistą Ukrainos tinklą (Ukrainska Pravda). Lenkija taip pat tiria savo pačios sistemos klaidas aptinkant ir pranešant apie Rusijos sparnuotąją raketą, liepos 30 d. kirtusią jos oro erdvę (TVN24).

Estija išsiskiria. Vidaus reikalų ministras Igoris Taro teigia, kad tikėtiniausios grėsmės — nekarinės, o Estijos pasirengimas krizėms dar neatitinka saugumo aplinkos (ERR English). Viešuose šaltiniuose nėra naujos informacijos apie papildomą energetikos objektų apsaugą.

Kai dronas iš tiesų atskrenda

Vieną galimą atsakymą jau parodė Rumunija. Liepos 24 d. Rumunijos F-16 naikintuvai virš šalies teritorijos numušė rusišką „Shahed“ tipo droną (Romania Insider). Tam reikėjo iš anksto patvirtintų kovinio naudojimo taisyklių ir politinės valios duoti leidimą šaudyti. Švedijos gynybos analitikai Baltijos šalims minimą „netikros vėliavos“ scenarijų pilkosios zonos logikoje vadina visiškai pagrįstu (SvD).

Keturios NATO narės stiprina objektų apsaugą pagal savo teisę, savo institucines procedūras ir savo tempą. Esminis klausimas NATO — ar nacionalinės dronų numušimo taisyklės ir smūgio priskyrimo procedūros suderintos dar prieš dronui pasiekiant elektrinę ar terminalą. Jei ne, Maskva gali tikrinti, ar sąjungininkų pavojaus sistemos sujungtos pakankamai tvirtai, kad sprendimas būtų priimtas greičiau nei sukuriama painiava.