Trumpo „Patriot“ licencijai trūksta sutarčių

Prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime paskelbė, kad Vašingtonas suteiks Ukrainai gamybos licenciją „Patriot“ oro gynybos raketoms. Tuo metu nė viena iš dviejų technologiją valdančių bendrovių apie tai nebuvo informuota (Euronews, Fox News). Licencijos dokumento nėra. Neapibrėžta ir tai, ką Ukraina realiai galėtų gaminti.

Tai svarbu todėl, kad nei NATO, nei ES negali licencijuoti technologijos, kurios nevaldo. „Patriot“ intelektinė nuosavybė, tiekimo grandinė ir eksporto kontrolė priklauso JAV vyriausybei ir dviem Amerikos gynybos rangovėms: „RTX/Raytheon“, gaminančiai „Patriot“ platformą, ir „Lockheed Martin“, gaminančiai PAC-3 perėmimo raketas, naudojamas prieš balistines raketas (Times of India). Europos šalys gali pasiūlyti pinigų, gamyklų ir darbo jėgos. Sąlygų jos nenustato. Trumpas davė principinį politinį leidimą, tačiau pramoninė programa, kuri galėtų jį įgyvendinti, dar nesukurta.

Greičio problema

Šiuo metu tik Japonija ir Vokietija turi leidimą gaminti „Patriot“ raketas už JAV ribų (Le Monde, Times of India). Vokietijos gamybos linija tik pradeda veikti pagal dar 2022 m. priimtą sprendimą, o pirmųjų pristatymų Ukrainai nesitikima anksčiau nei 2027 m. Vienai perėmimo raketai reikia daugiau kaip 400 tiekėjų, o gamyba gali trukti ilgiau nei dvejus metus (Atlantic Council).

Teigiama, kad Trumpas kalbėjęs apie JAV bendrovių galimybes pristatyti raketas per „du ar tris mėnesius“. Toks terminas įmanomas tik tuomet, jei „gamyba“ reiškia parengiamuosius darbus: objektų vertinimą, mokymus arba komponentų ruošimą. Jis neapibūdina pačios raketų gamybos. Lenkijos gynybos ekspertų vertinimu, net naudojant jau veikiančius pajėgumus, licencijos deryboms ir surinkimo linijos parengimui reikėtų bent metų (rp.pl).

Europa moka, Amerika licencijuoja

Lenkija siekia įsitvirtinti kaip pagrindinis Europos mazgas, nurodydama gynybos pramonės pajėgumus WZL-2 įmonėje Bydgoščiuje. Tačiau viešai patvirtinti duomenys kol kas rodo PAC-3 aptarnavimo ir logistikos centrą: techninę priežiūrą ir komponentų darbus, o ne visavertę raketų gamybą (Business Insider PL). Nėra viešo dokumento, kuriame būtų nurodyta, kuri Lenkijos įmonė ką gamintų, pagal kieno licenciją ir kokiu grafiku.

Vokietijos padėtis dvejopa. Kancleris Friedrichas Merzas pažadą pavadino „wegweisend“, tai yra rodančiu kryptį, ir pateikė jį kaip signalą, kad Maskva negali laimėti (Spiegel). Berlynas — didžiausias Ukrainos finansuotojas Europoje, 2026 m. biudžete numatęs milijardines sumas. Tačiau Vokietija gali mokėti už oro gynybą, bet negali nuspręsti, kokią JAV technologiją gaus Ukraina. Jei Vašingtonas ir Kyjivas sąlygas suderins dvišaliu formatu, Vokietijai liks sąskaitų apmokėtojos, o ne programos formuotojos vaidmuo.

Prancūzija pažadą apibūdino kaip turintį „contours flous“, neaiškius kontūrus, ir suprato jį kaip priklausomybės nuo JAV patvirtinimą (Le Monde). Net Ukrainai suteikta „Patriot“ licencija intelektinę nuosavybę ir eksporto kontrolę paliktų Amerikos rankose. Prancūzijos ir Italijos SAMP/T-Aster sistema siūlo europinę alternatyvą, tačiau jos naujos kartos versija pirmąjį kovinį bandymą atliko tik 2026 m., o pirmieji pristatymai dar tik prasideda (Army Recognition).

Rumunija, 2024 m. perdavusi Ukrainai visą „Patriot“ sistemą, kelia dar konkretesnį klausimą: ar licencija padidins bendrą perėmimo raketų pasiūlą, ar nukreips trūkstamus komponentus nuo priešakinėse NATO valstybėse esančių sistemų, kurių oro gynyba priklauso nuo tų pačių JAV kontroliuojamų gamybos linijų (DeFapt)?

Viršūnių susitikime pasirašytas penkių valstybių susitarimas dėl Europoje veikiančio PAC-3 objekto patvirtina besiformuojantį modelį: Europos pinigai ir dirbtuvės rems sistemas, kurias toliau kontroliuos Amerika (United24 Media).

Politiškai Trumpo pažadas patrauklus tuo, kad žada apeiti lėtą daugiašalį derinimą. Tačiau jis vieną kliūtį pakeičia kita. Europai nebereikia laukti NATO vienybės dėl licencijos, bet reikia laukti, kol Vašingtonas ir dvi JAV gynybos bendrovės nustatys apimtį, grafiką ir kainą. Kol „Lockheed Martin“ ir RTX negaus formalių nurodymų, o JAV eksporto kontrolės procedūra neprasidės, „Patriot“ licencija lieka tuo, ką rodo turimi faktai: politiniu pažadu, kuriam dar ieškoma pramoninės programos.