Trump spaudžia Ispaniją dėl NATO išlaidų

Donaldas Trampas NATO viršūnių susitikime Ankaroje Ispaniją pavadino „siaubinga partnere“, o vėliau nurodė iždo sekretoriui Skotui Besentui riboti prekybą su Madridu (CNBC). Taip vienu pareiškimu buvo sujungti du klausimai, kuriuos sąjungininkai iki šiol stengėsi laikyti atskirai: karinės naštos pasidalijimas ir komercinis spaudimas. Tačiau silpnoji šio grasinimo vieta akivaizdi: Ispanija pati nenustato savo prekybos politikos. Tai daro ES. Ginčas dėl NATO išlaidų tapo klausimu, ar Europa gins valstybę narę nuo spaudimo, ateinančio iš pagrindinio jos saugumo garanto.

Politinis pažadas be teisinio privalomumo

NATO išlaidų tikslai skamba kaip įpareigojimai, bet teisiškai tokie nėra. Šiaurės Atlanto sutartis reikalauja, kad sąjungininkės palaikytų gynybinius pajėgumus, tačiau nenustato jokios BVP dalies. 2 % riba atsirado 2014 m. Velso viršūnių susitikime kaip planavimo gairė. Naujas 5 % tikslas, maždaug padalytas į 3,5 % tiesioginei gynybai ir 1,5 % atsparumui, iškilo dėl spaudimo viršūnių susitikime, NATO generaliniam sekretoriui Markui Riutei reikalaujant „patikimų nacionalinių planų“ (The Guardian).

Ispanija teigia jai priskirtus NATO pajėgumų tikslus galinti pasiekti skirdama apie 2,1 % BVP (Tagesschau). Trampas tai vadina naudojimusi kitų sąjungininkų sąskaita. Įrodyti savo pozicijos iki galo negali nė viena pusė: NATO neskelbia skaidraus sąrašo, kuris parodytų, ką kiekviena sąjungininkė realiai pateikia ir kokių pajėgumų iš jos tikimasi.

Prekybos politiką nustato tik ES

Čia ginčas tampa europinis. Pagal ES sutartis bendra prekybos politika — išimtinė Sąjungos kompetencija, o ne atskirų vyriausybių sritis (EUR-Lex, SESV 3 str.). Ispanija negali atskirai derėtis dėl prekybos susitarimo su Vašingtonu, o Vašingtonas negali nubausti vien Ispanijos nepaliestamas visos ES muitų sąjungos — bendros išorinės sienos, per kurią prekiauja visos 27 valstybės narės. Po Trampo nurodymo stabdyti prekybą ji toliau vyko įprastai.

Rytinės NATO sąjungininkės šį grasinimą vertina per savo pažeidžiamumo prizmę. Lenkija, 2026 m. gynybai planuojanti skirti 4,68 % BVP, Trampo nepasitenkinimą laikė suprantamu, bet patį susitikimą vadino Aljanso krize. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palaikė spaudimą didinti išlaidas, tačiau pabrėžė, kad NATO 5-asis straipsnis, numatantis kolektyvinę gynybą, turi likti besąlygiškas. Varšuvai ir Vilniui didesnės išlaidos būtinos. Pavojus prasideda tada, kai JAV apsauga imama sieti su sąlygomis.

Danijos premjerė Metė Frederiksen Ispanijos ginčą susiejo su atsinaujinusiu Trampo spaudimu dėl Grenlandijos, pareikšdama, kad Danija gins savo teritoriją. Du taikiniai, ta pati logika: pakluskite arba sulauksite pasekmių už gynybos politikos ribų.

Dar neišbandytas Europos skydas

ES turi būtent tokiam spaudimui sukurtą priemonę. Reglamentas 2023/2675, vadinamasis kovos su ekonomine prievarta instrumentas, leidžia Europos Komisijai — ES vykdomajai institucijai — tirti atvejus, kai ne ES valstybė prekybos grasinimais siekia paveikti valstybės narės politinius sprendimus. Nustačius prievartą, Komisija siūlo atsakomąsias priemones, o jas turi patvirtinti Taryba, kurioje balsuoja valstybių narių vyriausybės. Prancūzija ir Komisija jau pareiškė, kad Briuselis gins Ispaniją (Le Figaro).

Šis instrumentas dar niekada nebuvo aktyvuotas. Nei prieš Kiniją, nei prieš kurią nors kitą valstybę. Jo panaudojimas prieš didžiausią Europos saugumo partnerę būtų visiškai naujas žingsnis.

Trampo prekybos grasinimas gali ir netapti ilgalaike politika. Tačiau jis jau pakeitė skaičiavimus Europos sostinėse: kiek kainuoja pasipriešinimas Vašingtonui? Europos gynybos spraga reali, o rytinės sąjungininkės pagrįstai kartoja, kad pajėgumai svarbesni už viršūnių susitikimų formules. Kartu Trampas suteikė Europos strateginės autonomijos šalininkams konkretų argumentą. Jei sąjungininkas, garantuojantis Europos saugumą, gali prekybą paversti spaudimo priemone dėl biudžeto ginčo, priklausomybės mažinimo logika tampa sunkiau apeinama. Komisijos pirmininkei Urzulai fon der Lajen ir vyriausybėms, priėmusioms kovos su ekonomine prievarta instrumentą, dabar tenka atsakyti į klausimą, kuriam ši priemonė ir buvo sukurta.