Trumpas grasina 100% muitais prancūziškam vynui

Skaitmeninių platformų pajamų mokestis ir galimi muitai šampanui tapo to paties transatlantinio ginčo dalimis. Donaldas Trumpas pagrasino taikyti 100 % muitus prancūziškam vynui ir šampanui, jei Paryžius nepanaikins skaitmeninių paslaugų mokesčio — rinkliavos nuo didžiųjų technologijų platformų pajamų, gaunamų iš Prancūzijos vartotojų, o ne tradicinio pelno mokesčio (Euronews, Europa Press). Formalaus JAV prekybos sprendimo kol kas nėra. Tačiau pats grasinimas prisideda prie jau galiojančio 15 % JAV muito ES vynams, anksčiau padidinto nuo 10 % (CNBC, Euronews).

Vyriausybių ginčas, už kurį moka ūkininkai

Prancūzija iš skaitmeninių paslaugų mokesčio kasmet surenkanti apie 700 mln. €, rodo plačiai cituojami, bet nepriklausomai nepatvirtinti biudžeto duomenys (Mashable). Mokestis taikomas bendrovėms, kurių pasaulinės pajamos siekia bent 750 mln. €, o skaitmeninės pajamos Prancūzijoje — bent 25 mln. € (CIAT, tagesschau). Dauguma šias ribas peržengiančių įmonių — amerikietiškos. Vašingtonas tai vadina diskriminacija. Paryžius teigia užpildantis spragą, likusią įstrigus EBPO pirmojo ramsčio projektui — pasauliniam susitarimui, turėjusiam suteikti apmokestinimo teises toms šalims, kuriose platformos faktiškai uždirba pinigus, o ne toms, kuriose registruotos jų būstinės (Gov.je, Taxspoc).

Abi pusės turi argumentų. Senoji pelno mokesčio sistema sunkiai apima vertę, kurią skaitmeninės platformos sukuria valstybėse, turinčiose milijonus jų vartotojų, bet neturinčiose jų biurų. Vis dėlto Prancūzijos nustatytos ribos daugiausia paliečia JAV būstines turinčias bendroves, todėl Vašingtonui nesunku vidaus auditorijai parduoti diskriminacijos argumentą. Atsakas nukreipiamas ne į technologijų sektorių, o į vyną, nes alkoholis brangus, jautrus prekės ženklui ir simboliškai siejamas su Prancūzija.

Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportas į JAV pernai jau smuko 21 %, nurodo eksportuotojų federacija FEVS. Ne visą nuosmukį lėmė muitai: prisidėjo ir silpnesnė paklausa bei atsargų mažinimas. 100 % muitas faktiškai padvigubintų kainą, kurią amerikiečių importuotojai moka dar iki antkainių, todėl skausmingas kritimas galėtų virsti rinkos griūtimi (Comercio.gob.es, CNBC).

Spaudimas nesibaigia ties Prancūzijos siena

Kadangi prekybos politika — ES kompetencija, į prancūziškas prekes nukreipti muitai automatiškai tampa ginču su Briuseliu, o ne vien Paryžiumi (tagesschau, Deutsche Welle). Jei vynas veikia kaip spaudimo priemonė prieš Prancūziją, jis gali būti panaudotas ir prieš kitus.

Italija tai jau jaučia. Italijos vyno eksportas į JAV 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 20,5 % — iki 407,9 mln. €. Stipriųjų gėrimų eksportas krito 35 % (WineNews, Federvini). Ispanija, kurios vyno eksportas į didžiausią rinką už ES ribų siekė 331 mln. €, fiksavo 15 % pirkimų nuosmukį. Madridas atsakė ICEX planu — valstybės remiama eksporto pagalbos programa, teikiančia rinkos informaciją ir diversifikavimo pagalbą 500 Ispanijos bendrovių, labiausiai priklausomų nuo prekybos su JAV (EFEagro, Ministerio de Economía).

Airijos pažeidžiamumas kitoks. Joje įsikūrusios daugelio tų pačių JAV technologijų bendrovių, kurias apmokestina Prancūzija, Europos būstinės. Vyriausybės vertinimu, plataus JAV muitų taikymo scenarijai galėtų sumažinti BVP 2,75–4 %, o užimtumą — 2,5–3,25 %; pažeidžiamuose sektoriuose dirba 110 000–160 000 žmonių (RTÉ, The Irish Times). Dublino rūpestis — ne vyno muitai. Baiminamasi, kad kiekvienas Europos bandymas apmokestinti ar reguliuoti JAV platformas gali išprovokuoti atsaką prieš bet kurį politiškai patogų eksporto sektorių.

Vokietija pasirinko atsargumą. Ekonomikos ministrė Katherina Reichė atmetė SPD parlamentinės frakcijos siūlymus įvesti vokišką skaitmeninį mokestį ir pasirinko įtampos mažinimą, o ne žingsnį, galintį įtraukti Berlyną į tą patį konfliktą (tagesschau).

Kas lieka neaišku

Svarbiausias klausimas — ar 100 % muitas apskritai bus įvestas. Kol JAV prekybos atstovo tarnyba USTR, įgyvendinanti prezidento muitų sprendimus, nepaskelbė formalaus dokumento, tai spaudimas, o ne politika. Antras klausimas — ar EBPO pirmojo ramsčio procesas gali pasiekti susitarimą, dėl kurio nacionaliniai skaitmeniniai mokesčiai taptų nereikalingi. Pažanga jau kelerius metus lėta.

Kaštai jau dabar paskirstyti nevienodai. Skaitmeninį mokestį rašo vyriausybės, taikydamos jį platformoms. Atsakomųjų muitų grėsmė tenka vynuogynų darbuotojams Šampanėje, importuotojams Niujorke ir Pietų Europos vyno regionams, neturėjusiems nieko bendra su šia politika. Vyriausybės ir technologijų milžinės ginčijasi dėl mokesčių architektūros. Žemės ūkio eksportuotojai prisiima riziką. Šis modelis išlieka nepriklausomai nuo to, ar konkretus muitas kada nors įsigalios.