Trumpas grasina 100% muitais dėl skaitmeninių mokesčių

Prancūzijos skaitmeninių paslaugų mokestis per metus surenka apie 700 mln. € (Assemblée nationale). ES prekių eksportas į Jungtines Valstijas 2025 m. siekė 554,9 mlrd. € (Europos Komisija). Donaldas Trumpas nori antruoju skaičiumi panaikinti pirmąjį.

JAV prezidentas pagrasino 100 % muitais importui iš bet kurios Europos šalies, apmokestinančios Amerikos technologijų bendrovių teikiamas skaitmenines paslaugas (New York Times). Europos Komisija grasinimą atmetė ir gynė valstybių narių teisę apmokestinti jų teritorijoje vykdomą ekonominę veiklą (Reuters via WHTC).

Problema ta, kad Vašingtonas į skaitmeninį mokestį gali atsakyti muitais visiškai nesusijusioms prekėms. JAV Prekybos akto 301 skirsnis leidžia taikyti muitus bet kokiam pasirinktam importui (Cornell Law). Mokestis „Google“ pajamoms gali virsti problema Prancūzijos vyno gamintojams. Ankstesni ginčai dėl skaitmeninių paslaugų mokesčių jau buvo priartėję prie 25 % JAV muitų vynui, rankinėms ir kosmetikai, kol juos pristabdė tarptautinės derybos dėl apmokestinimo (Vinetur).

Mažos pajamos, didžiulė rizika

Skaitmeninių paslaugų mokesčiai taikomi daliai pajamų, kurias didžiosios platformos gauna iš vietos vartotojų: reklamos, prekyviečių pardavimų ar naudotojų duomenų. Prancūzijos modelis numato 3 % mokestį įmonėms, kurių pasaulinės skaitmeninės pajamos viršija 750 mln. €, o Prancūzijoje uždirbta suma – 25 mln. € (Legifrance). Ispanijoje galioja panašus 3 % mokestis, tačiau vidaus pajamų riba ten siekia 3 mln. € (BOE).

Šie įstatymai tiesiogiai nemini „Google“, „Meta“ ar „Amazon“. Vis dėlto nustatytas pajamų ribas peržengia beveik vien didžiausios platformos, todėl mokestis praktiškai tenka JAV technologijų milžinėms. Formaliai neutralus, faktiškai diskriminacinis – taip Vašingtonas formuluoja savo argumentą.

Skaitmeninių paslaugų mokesčio šalininkų skaičiavimu, hipotetinis visos ES mokestis per metus galėtų surinkti apie 5 mlrd. € (Roberto Šumano fondas). ES prekių prekybos perteklius su JAV 2024 m. siekė 198 mlrd. € (Europos Parlamentas). Kelios šimtų milijonų eurų mokestinės pajamos vienoje šalyje gali išprovokuoti muitus, paliečiančius šimtus kartų didesnius prekybos srautus.

Įstatyme moka platformos. Sąskaitoje – kiti.

Platformos dalį kaštų jau perkelia klientams. „Meta“ reklamuotojams taiko vietos mokesčio dydį atitinkančius papildomus mokesčius: 3 % Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, 5 % Austrijoje (Wprost). „Amazon“ panašų antkainį taiko prekyvietės pardavėjams (Go2Market). Teisiškai mokestis tenka platformai. Praktikoje jis atsiranda Europos įmonių, reklamuojančių ar parduodančių per šias platformas, sąskaitose.

Jeigu būtų įvesti muitai, atsirastų antra pralaimėtojų grupė, neturinti nieko bendra su skaitmeniniu apmokestinimu. Vokietijos prekių eksportas į JAV 2024 m. siekė apie 161,4 mlrd. €; didžiausios kategorijos – automobiliai, mašinos ir farmacijos produktai (Rohlig). Vokietija skaitmeninių paslaugų mokesčio net neturi: Bundestagas neseniai tokį siūlymą atmetė (Bundestag). Taikant bendrus muitus, Vokietijos automobilių pramonė patirtų žalą dėl ginčo, kurio pati nepradėjo.

Šis interesų skirtumas apsunkina bendrą ES atsaką. Prancūzija ir Ispanija skaitmeninių paslaugų mokesčius gina kaip teisę pačioms spręsti, kas apmokestinama jų rinkose. Vokietija, turinti kur kas didesnį eksportą į JAV ir neturinti tokio mokesčio, turi rimtų priežasčių siekti įtampos mažinimo. Airija, kurioje užsienio kontroliuojamos tarptautinės bendrovės pernai sumokėjo 87 % pelno mokesčio (RTÉ), itin priklausoma nuo JAV įmonių investicijų, kurias transatlantinis prekybos konfliktas galėtų išjudinti.

ES turi teisinį instrumentą tokiam scenarijui. 2023 m. priimta Kovos su ekonomine prievarta priemonė leidžia blokui atsakyti, kai trečioji šalis prekybos spaudimu bando priversti keisti politiką (EUR-Lex). Tačiau jos taikymas reikštų eskalaciją, o kaštai pasiskirstytų nevienodai: nuo eksporto labiau priklausoma Vokietijos ekonomika nukentėtų gerokai daugiau nei Prancūzija.

Kol kas skaitmeninių paslaugų mokesčio antkainį tyliai moka reklamuotojai ir prekyviečių pardavėjai. Jeigu atsiras muitai, sąskaita pereis eksportuotojams, kurie neturėjo nieko bendra su technologijų bendrovių apmokestinimu. Esminis klausimas – ar kelių šimtų milijonų eurų mokestinės pajamos vienoje šalyje vertos gynybos, kai atsakomosios priemonės gali smogti šimtais milijardų eurų matuojamai prekybai.